Turkija piktai reagavo į Strasbūre surengtą balsavimą, per kurį šiai privalomosios galios neturinčia i iniciatyvai pritarė 477 europarlamentarai, prieš balsavo 64, o 97 deputatai susilaikė.
Dokumente raginama „nedelsiant oficialiai sustabdyti Turkijos stojimo derybas, jei konstitucinių reformų paketas bus įgyvendinamas be pakeitimų“.
R.T.Erdoganas gegužę sakė, kad pats Briuselis turi nuspręsti, ar nori, kad Turkija taptų ES nare, o Ankara neketina maldauti, kad būtų priimta į bloką.
Po pernai liepą Turkijoje surengto nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą R.T.Erdoganas ne kartą sulaukė griežtos ES institucijų kritikos.
Po nesėkmingo pučo prezidentas ėmėsi griežtų priemonių prieš įtariamus jo režimo oponentus, įskaitant teisėjus, o balandį jis nedidele persvara pasiekė pergalę referendume dėl konstitucijos pataisų, numatančių smarkiai išplėsti jo įgaliojimus.
2019 metų lapkritį įsigaliojus konstitucijos pataisoms, Turkija pereis prie prezidentinės valdymo sistemos – bus panaikintas premjero postas, o prezidentas įgis teisę skirti ministrus.
R.T.Erdoganas tvirtina, kad jam reikalingi platesni įgaliojimai, kad jis galėtų užtikrinti NSATO priklausančios Turkijos saugumą itin neramiame regione.
ES valstybės savo ruožtu įspėjo Ankarą, kad R.T.Erdogano kalbos apie planus grąžinti šalyje mirties bausmę automatiškai reikš ne vieną dešimtmetį trunkančių Turkijos pastangų prisijungti prie Bendrijos pabaigą.
Prieš ketvirtadienio balsavimą europarlamentarai reiškė nepritarimą R.T.Erdogano „ne kartą deklaruotai paramai mirties bausmės grąžinimui“.
ES įstatymų leidėjai laikosi nuomonės, kad konstitucinės reformos, kurioms buvo pritarta Turkijos referendume, kelia pavojų teisinės valstybės principams, žmogaus teisėms ir saviraiškos laisvei, taip pat gali turėti neigiamų padarinių kovai su korupcija.
Tačiau jie sako norintys tęsti „atvirą ir konstruktyvų dialogą“ su Ankara, ypač siekiant veiksmingiau kovoti su terorizmu ir spręsti migrantų krizę.
Šiuo tikslu ES ketina iki metų pabaigos nusiųsti savo delegaciją į Ankarą.
„Neraginame visiškai nutraukti dialogą ir bet kokį bendradarbiavimą su Ankara“, – sakė Europos Parlamento vyriausioji derybininkė Turkijos klausimu, socialistų frakcijos europarlamentarė iš Nyderlandų Kati Piri.
Tačiau K.Piri įspėjo, kad jei ES įstatymų leidėjai nepareikš Turkijai kritikos jiems susirūpinimą keliančiais klausimais, tai „smarkiai pakenks mūsų patikimumui“.
Turkijos vyriausybės vadovas Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas) supliekė Europarlamento balsavimą, pareiškęs, kad jis neturi reikšmės ir yra niekinis.
„Santykiams tarp ES ir Turkijos būtinas nuoširdumas . ES turi apsispręsti dėl savo ateities projekto ir dėl to, ar ji iš tiesų nori keliauti pirmyn su Turkija“, – pridūrė premjeras.
Turkijos ES reikalų ministras Omeras Celikas (Emeras Čelikas) savo ruoštu pareiškė, kad ES asamblėjos balsavimas buvo politiškai motyvuotas ir kenkia santykiams tarp Ankaros ir bloko.
Tie santykiai smarkiai pašlijo Turkijai ruošiantis referendumui dėl prezidento galių išplėtimo, kai kelios ES valstybės neįsileido turkų ministrų, ketinusių vykdyti agitaciją prieš balsavimą.
Turkija stojimo į ES derybas su Briuseliu pradėjo 2005 metais, tačiau pablogėjus santykiams šis procesas įstrigo.
Nepaisant dabartinės santykių krizės, dauguma ES valstybių nesiekia, kad Turkijos stojimo į ES procesas būtų oficialiai sustabdytas, nes būgštauja, kad tokiu atveju ryšiai su Ankara visiškai nutrūktų.
Naujausi komentarai