„Susitikimas įvyks kovo 9 dieną“, – spaudos konferencijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

Paraiškas stoti į NATO turi ratifikuoti visos Aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.

Tačiau Ankarą papiktino sausio mėnesį vykę protestai, per kuriuos prie jos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) savo ruožtu įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.

R. T. Erdoganas prieš artėjančius prezidento rinkimus, kuriuose jis stengiasi sustiprinti savo nacionalistinę rinkėjų bazę, tvirtai laikosi savo pozicijos.

Ankstesniuose dviejuose trišalių NATO derybų etapuose dalyvavo užsienio reikalų ministerijų pareigūnai, kurie daugiausia dėmesio skyrė konkrečiam Turkijos reikalavimų sąrašui, įskaitant dešimčių daugiausia kurdų kilmės įtariamųjų išsiuntimą.

M. Cavusoglu teigė, kad trečiasis planuojamas susitikimas bus surengtas Briuselyje.

Jis sakė, kad „negalime duoti sutikimo [NATO paraiškai], kol Švedija neįvykdys savo įsipareigojimų“ pagal birželį Madride pasirašytą trijų šalių protokolą.

M. Cavusoglu taip pat leido suprasti, kad Turkija šiltai vertina Suomijos paraišką.

„Galime atskirti Švedijos ir Suomijos narystės procesą“, – teigė jis.