ES nustatė, kad svajones teks atidėti bent iki 2004-ųjų gruodžio

Europos Sąjungos (ES) lyderiai praėjusį savaitgalį Kopenhagoje turėjo du “galvos skausmus”: pernelyg didelį kai kurių kandidačių finansinį apetitą ir dviejuose žemynuose esančios Turkijos norą kuo greičiau patekti į ES.

Padėtį komplikavo tai, kad JAV primygtinai ragino Briuselį atsižvelgti į Ankaros prašymą pradėti derybas su ja dėl narystės. Vašingtono spaudimas pasiekė tokį laipsnį, kad santūrus Europos Komisijos (EK) vadovas Romanas Prodis įspėjo Ameriką “nespausti taip stipriai, nes galima sulaukti visai atvirkščio rezultato, negu tikimasi”.

Rinkimų rezultatai išgąsdino

Neseniai įvykusiuose parlamento rinkimuose triuškinamą pergalę pelnė Teisingumo ir plėtros partija, vadovaujama buvusio Stambulo mero Redžepo Erdogano, kurio simpatijos nerimstantiems islamistams yra gerai žinomos. Vien šis faktas sukėlė didelį susirūpinimą tiek NATO priklausančiose šalyse, tiek ES, į kurią Turkija atkakliai skverbiasi.

Pats R.Erdoganas, švelniai tariant, - spalvinga figūra. Prieš ketverius metus jis pateko už grotų, kai viešai perskaitė eilėraštuką, kurio turinį teisininkai įvertino kaip religinės nesantaikos kurstymą. Iš kalėjimo jis išėjo po metų, bet pagal įstatymus jis dar metus negali užimti jokio valstybinio posto.

Todėl rinkimus laimėjusios Teisingumo ir plėtros partijos lyderis premjero postą turėjo užleisti savo pavaduotojui Abdulai Giuliui.

Vis dėlto apsisprendė

Britų žinių agentūra BBC konstatavo, kad smarkus Vašingtono spaudimas vis dėlto buvo rezultatyvus. Nors Briuselyje dar praėjusios savaitės viduryje buvo plačiai kalbama, jog Turkija narystės realiai gali siekti tik po maždaug penkerių metų, ES lyderiai Kopenhagoje padarė nuolaidų. Jie ketvirtadienį susitarė apsvarstyti Turkijos kandidatūrą 2004-ųjų gruodį ir pradėti stojimo derybas su Ankara kaip galima greičiau po to, kai būtų nuspręsta, jog ji atitinka ES politinius kriterijus. Tai paskelbė šiuo metu 15 šalių blokui pirmininkaujančios Danijos ministras pirmininkas Andersas Fouhas Rasmusenas.

Danijos sostinėje buvo priimtas toks nutarimas: jeigu 2004-ųjų gruodį Europos Taryba (ET), remdamasi jos specialios komisijos ataskaita ir rekomendacija, nuspręs, kad Turkija patenkina Kopenhagos politinius kriterijus, tai ES pradės derybas su Turkija dėl narystės.

Nors A.F.Rasmusenas nenurodė jokios konkrečios stojimo derybų pradžios datos, tačiau sakė, kad jos galėtų prasidėti kaip galima greičiau po to, kai būtų pripažinta, jog Turkija įvykdė žmogaus teisių ir demokratijos reikalavimus.

ES pareigūnai pranešė, kad deryboms prasidėti reikėtų šešių mėnesių.

Ankara nėra laiminga

Ankara tokia ES pozicija neliko patenkinta. Turkijos ministras pirmininkas A.Giulis Kopenhagos viršūnių konferencijos išvakarėse kelis kartus sakė, kad Ankarą patenkintų tik tvirtas sprendimas pradėti derybas dėl stojimo jau 2003 metais.

Atsikirsdama į tai, Suomijos prezidentė Tarja Halonen žurnalistams Kopenhagoje pabrėžė, kad derybų pradžia priklausys nuo to, kaip Turkija vykdys kandidatei keliamus reikalavimus. ES šalims kelia rūpestį grubūs žmogaus teisių pažeidimai Turkijoje, įskaitant ir nacionalinių mažumų, pirmiausiai kurdų, persekiojimą.

Kai kurie kiti Turkijos politikai ES sprendimą pradėti derybas dėl narystės 2004-ųjų gruodžio vertino atsargiai. Atrodo, kad jie mano, jog skubėjimas gali sugadinti labai lėtą, bet sklandų judėjimą pirmyn.

Į krikščionišką klubą - musulmoniška šalis

Galima Turkijos narystė ES kelia daug aistrų Senajame žemyne, kur daug žmonių nuogąstauja, kad prie iš esmės krikščioniško klubo gali prisijungti ši didelė musulmoniška šalis. BBC pažymėjo, kad emocijas dar labiau pakaitino agresyvi Ankaros pozicija Kopenhagos viršūnių konferencijoje.

Kai kurios valstybės, kurios šiaipjau yra palankiai nusiteikusios Turkijos atžvilgiu, buvo šokiruotos dėl šantažo kampanijos, vykusios pastarosiomis dienomis. Pono Erdogano elgesys buvo labai kontrproduktyvus, sakė BBC vienas ES ministrų pirmininkų.

Jis pacitavo Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką, kuris esą sakė: “Nepakanka gerbti Europos įstatymus, jūs taip pat turite būti mandagus ir civilizuotas”.

Net Italijos vyriausybės vadovas Silvijus Berluskonis, kuris save apibūdino kaip pagrindinį Turkijos advokatą Europoje, sakė, jog daug žmonių mano, kad pastarasis Ankaros ir išvien su ja veikusio Vašingtono spaudimas buvo apgailėtinas ir nepriimtinas.

Tik S.Berluskonis, Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleras ir Ispanijos ministras pirmininkas Chosė Marija Asnaras ragino pritarti paskubinti derybų su Turkija pradžią. Tačiau šios trijulės balsas į dangų nėjo.

Nyderlandai, Suomija ir Švedija - tradiciškai pabrėžiantys žmogaus teisių klausimus - atsargiausiai vertino galimybes nurodyti konkrečią datą.

JAV prezidentas Džordžas V.Bušas, norintis, kad Ankara būtų jo sąjungininkė galimo karo su kaimyniniu Iraku metu, tiesiog atakavo ES, kad ši kuo greičiau atvertų duris Turkijai.

Turkijai pirmą kartą buvo užsiminta apie galimybę ilgainiui tapti Europos klubo nare dar 1963 metais, kai žemynas dėl “šaltojo” karo buvo susiskaldęs į nesutaikomus blokus. Tačiau Ankara mažai ką padarė, kad šioje musulmoniškoje šalyje nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės, kurioms ES skiria ypatingą dėmesį.