Jame išdėstyti teisiniai sprendimai, kurių šalys turi imtis, kad užkirstų kelią klimato kaitai.

Tai didžiausia kada nors Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) nagrinėta byla. Ekspertai teigia, kad teisėjų nuomonė gali pakeisti teisingumą klimato srityje ir padaryti didelę įtaką įstatymams visame pasaulyje.

Įžanginėje kalboje TTT pirmininkas Yuji Iwasawa (Judžis Ivasava) nurodė, kad klimato kaitos pasekmės „yra sunkios ir toli siekiančios: jos daro poveikį ir natūralioms ekosistemoms, ir žmonių populiacijoms“.

„Tokios pasekmės rodo, kad klimato kaita kelia neatidėliotiną ir egzistencinę grėsmę“, – pareiškė TTT pirmininkas.

Teismas pareiškė, kad pasaulio klimatas turėtų būti saugomas ne tik dėl dabartinių gyventojų, bet ir ateities kartoms.

Teismas apibūdino klimato sistemą kaip „neatskiriamą ir gyvybiškai svarbią aplinkos dalį, kuri turi būti saugoma dabartinei ir būsimoms kartoms“.

Ramiojo vandenyno salų valstybė Vanuatu, vis labiau nusivylusi vangia JT derybų dėl klimato kaitos pažanga, ėmėsi iniciatyvos, kad teismas pateiktų savo nuomonę.

Vanuatu klimato kaitos ministras Ralphas Regenvanu (Ralfas Regenvanu) teigė, kad TTT sprendimas gali pakeisti padėtį kovoje su visuotiniu atšilimu.

„Mes tai išgyvename jau 30 metų (...). Tai pakeis naratyvą, o to mums reikia“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Per dešimtmetį iki 2023-iųjų jūros lygis pasaulyje vidutiniškai pakilo apie 4,3 cm, o kai kuriose Ramiojo vandenyno dalyse – dar aukščiau. Be to, dėl iškastinio kuro deginimo pasaulis nuo priešindustrinių laikų atšilo 1,3 laipsnio Celsijaus.

Bylas dažnai inicijuoja klimato kaitos pažeidžiamos bendruomenės ir šalys, sunerimusios dėl lėtos pažangos stabdant planetą šildančią taršą iškastiniu kuru.

JT pavedė 15 TTT, sprendžiančio ginčus tarp valstybių, teisėjų atsakyti į du pagrindinius klausimus.

Pirma: ką valstybės pagal tarptautinę teisę privalo daryti, kad apsaugotų aplinką nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo „dabartinių ir būsimų kartų labui“?

Antra: kokios pasekmės laukia valstybių, kurių išmetamosios dujos padarė žalos aplinkai, ypač pažeidžiamoms žemai esančioms salų valstybėms?

Siekdami atsakyti į šiuos du klausimus, TTT teisėjai peržiūrėjo dešimtis tūkstančių puslapių viso pasaulio šalių ir organizacijų pateiktų dokumentų.

Skelbiama, kad teismas sudarė prielaidas valstybėms, pažeidžiančioms įsipareigojimus klimato kaitos srityje, kiekvienu konkrečiu atveju mokėti galimas kompensacijas.

„Teisinės pasekmės, atsirandančios dėl tarptautiniu mastu neteisėto veiksmo, gali apimti (...) visišką žalos atlyginimą nukentėjusioms valstybėms restitucijos, kompensacijos ir satisfakcijos forma“, – nurodė TTT.

TTT pabrėžė, kad norint priteisti kompensaciją, turi būti aiškiai įrodytas ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos.

TTT patariamosios nuomonės valstybėms nėra privalomos.

Kritikai mano, kad didžiausi teršėjai paprasčiausiai ignoruos šiuos TTT sprendimus.

Tačiau kiti atkreipia dėmesį į TTT moralinę ir teisinę įtaką bei viliasi, kad ši nuomonė turės apčiuopiamos įtakos nacionalinei klimato kaitos politikai ir vykstančioms teisinėms kovoms.

Analitikai tvirtina, kad trečiadienio sprendimas yra svarbiausias iš daugybės pastarojo meto sprendimų dėl klimato kaitos tarptautinėje teisėje, nes teismai tampa kovos dėl klimato kaitos veiksmų lauku.