Premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) sakė, kad sekmadienį susitiko su savo kolegomis regione aptarti gynybos ir saugumo, ir kad jie visi suvokė situacijos rimtumą. Grenlandijos – Danijos autonominės valdos – pavadinimo ji nepaminėjo.

D. Trumpas jau kelerius metus kalba apie galimą sandorį, o šeštadienį reporteriams sakė manantis, kad JAV gaus Grenlandiją. Respublikono teigimu, salos jo valstybei reikia tarptautinio saugumo sumetimais.

Grenlandija yra strategiškai svarbioje vietovėje tarp JAV ir Europos, o tirpstantis ledas Arktyje atveria galimybes naujiems jūrų transporto keliams.

Teritorijos, kuri yra labai priklausoma nuo Danijos subsidijų ir, kaip manoma, turi didžiulių neišnaudotų naudingųjų iškasenų bei naftos atsargų, pareigūnai siekia nepriklausomybės ir teigia, kad yra pasirengę bendradarbiauti su JAV.

Tačiau jie ne kartą sakė, kad jų žemė neparduodama.

„Šiaurės šalys visada stovėjo išvien“, – socialiniuose tinkluose sekmadienio vakarą teigė M. Frederiksen. Ji paviešino nuotrauką, kurioje įamžinta jos namuose surengta vakarienė Suomijos, Norvegijos ir Švedijos lyderiams.

„Ir susidūrę su nauja bei nenuspėjama realybe, laukiančia ateityje, glaudūs ir geri aljansai bei draugystės darosi vis svarbesni“, – pridūrė danų premjerė.

Praeitą savaitę, kitą dieną po D. Trumpo inauguracijos, Grenlandijos premjeras Mute Egede (Mutis Ejė) pareiškė, jog salos gyventojai nenori būti amerikiečiai.

Sausio viduryje M. Frederiksen, pranešama, kalbėjo su D. Trumpu telefonu bei pabrėžė, jog Grenlandija pati turi spręsti savo likimą.

Anot šaltinių Europoje, kuriuos cituoja laikraštis „Financial Times“, Danijos pareigūnai sakė, jog pokalbis buvo siaubingas, o D. Trumpo interesai Grenlandijoje yra rimti ir galimai itin pavojingi.

Pranešama, kad JAV prezidentas, kuris neatmetė karinės intervencijos salai aneksuoti galimybės, pagrasino Danijai dėl šio klausimo įvesti muitus.

Jungtinės Valstijos yra pagrindinė mažos Skandinavijos šalies eksporto rinka.