Rusijos prezidentas, atrodo, nelinkęs dėl Irako gadinti gerų santykių su Amerika

Užvakar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas smarkiai nustebino savo svečią - Vokietijos kanclerį Gerhardą Šrioderį, kai jam pareiškė, jog Amerikos prezidentas iš tikrųjų nenori karo su Iraku, o Sadamą Huseiną tik baugina, kad šis nusiginkluotų.

Toks Kremliaus šeimininko pareiškimas gali tapti dar vienu įrodymu, kad jis neketina dėl neprognozuojamo Bagdado diktatoriaus likimo aukoti savo draugystę su Džordžu V.Bušu.

Pokalbis už uždarų durų

Interneto leidinys “Gazeta.ru” tvirtina, kad V.Putino ir G.Šrioderio derybos vyko už uždarų durų. Abu lyderiai trečiadienio vakare ilgai kalbėjosi dviese, vokiškai. Rusijos žiniasklaida atkreipė dėmesį į tai, kad derybos vyko ne oficialiems svečiams priimti skirtose Kremliaus salėse, o Rusijos prezidento bute.

Paskubomis surengtas Vokietijos kanclerio vizitas dar labiau sustiprina įspūdį, kad Irako krizės atomazga nenumaldomai artėja. G.Šrioderis į Rusiją atskrido po pokalbio su Prancūzijos prezidentu Žaku Širaku. Pastarasis, kaip teigia britų BBC, galimas dalykas, paprašė, kad Vokietijos kancleris galutinai išsiaiškintų, kaip Rusija elgsis Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryboje, kai bus balsuojama dėl rezoliucijos, kurią šiomis dienomis pateikė JAV, Didžioji Britanija ir Ispanija.

Ž.Širakas, atrodo, būgštauja, kad vasario pradžioje sulipdyta “ašis” Maskva - Paryžius - Berlynas gali subyrėti, jeigu Rusija lemtingu momentu nesutiks dėl strateginės partnerystės su Amerika aukoti Bagdado diktatoriaus interesų.

Telekanalas NTV “Mir” vakar tvirtino, kad G.Šrioderis po derybų Kremliuje aiškaus atsakymo, ar Rusijos pozicija nesikeis, negavo.

Suglumino svečią

Anot “Gazeta.ru”, V.Putinas gerokai suglumino G.Šrioderį, kai pareiškė nė karto iš JAV prezidento lūpų negirdėjęs, kad Amerikos lyderis nori kariauti. Rusijos prezidentas sakė manąs, kad “kaip tik nuolatinis bauginimas panaudoti jėgą padeda nuginkluoti Iraką”.

Tuo tarpu Vokietijos kancleris buvo nusiteikęs ne taip optimistiškai. Po derybų Maskvoje žurnalistų paprašytas karo tikimybę įvertinti procentais, G.Šrioderis atsakė, jog tokiam skaičiavimui jis nepasirengęs. Po pauzės jis pridūrė: “Viltis miršta paskutinė”.

Sprendžiant iš visko, kancleris bijo to, ką jau pranašauja Vokietijos žiniasklaida. Laikraštis “Die fraie Presse” vakar išdėstė tokią nuomonę: “Putinas paskutinę minutę suspės įšokti į nuvažiuojantį traukinį, kitaip sakant, nustos priešintis amerikiečių karo planams, o Šrioderis kartu su Širaku liks perone ir du vieniši liūdės”.

Skambučiai iš Vašingtono

Šiomis dienomis didžiųjų valstybių lyderiai itin suaktyvėjo. Pirmu smuiku groja JAV prezidentas.

Vakar Dž.V.Bušas dar kartą telefonu kalbėjosi su V.Putinu. “Amerikos balso” teigimu, JAV prezidentas įkalbinėjo Rusijos lyderį nustoti priešintis planams sutramdyti Sadamą Huseiną.

“Amerikos balsas” pranešė, jog JAV pareigūnai Rusijos atstovams pareiškė, kad Jungtinės Valstijos “numos ranka net į Rusijos ir Irano bendradarbiavimą branduolinėje srityje, jeigu Maskva leis atakuoti Iraką”.

JAV prezidentas vakar taip pat skambino Kinijos lyderiui Dzian Dzeminiui ir įkalbinėjo jį, anot BBC, “nestoti Amerikai skersai kelio”.

Tačiau Dž.V.Bušas, atrodo, ignoruoja Ž.Širaką. Amerikos prezidentas tikriausiai mano, kad jam svarbu įveikti Rusijos ir Kinijos pasipriešinimą. Jeigu tai pasiseks, Prancūzijos prezidentas liks pažemintas, nes vienas nedrįs priešintis Amerikai.

Susiskaldžiusi ir spaudžiama

Reuters-BNS. Susiskaldžiusi ir didelį spaudimą patirianti Saugumo taryba vakar pirmą kartą susitiko aptarti Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos parengtą naujos rezoliucijos, kuri atvertų kelią karui su Irako režimu, projektą.

Manoma, kad balsavimas dėl naujos rezoliucijos, kurią formaliai pateikė Britanija, greičiausiai įvyks ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, nes Saugumo tarybos nariai ketina laukti dar vienos JT vyriausiojo ginklų inspektoriaus Hanso Blikso ataskaitos.

Vašingtono ir Londono mėginimas užsitikrinti paramą šiai rezoliucijai pareikalaus didelių pastangų, nes tam būtina, kad jai pritartų mažiausiai devynios nenuolatinės Saugumo tarybos narės, o Prancūzija, Rusija ir Kinija susilaikytų nuo veto.

Be Ispanijos, kol kas tik Bulgarija yra pasirengusi balsuoti už šį dokumentą, o kitos Tarybos narės arba jam nepritaria, arba dar nėra apsisprendusios.

Manoma, kad naujosios rezoliucijos likimą lems tai, kaip balsuos Afrikos šalys - Angola, Kamerūnas ir Gvinėja, taip pat Pakistanas bei Lotynų Amerikos valstybės Čilė ir Meksika. Jos kartu su Bulgarija, Vokietija, Ispanija bei Sirija šiuo metu yra nenuolatinės Saugumo tarybos narės.

Naujas koziris

H.Bliksas trečiadienį davė naują kozirį Vašingtonui, pareiškęs, kad Irakas dar nepriėmė “svarbiausio sprendimo nusiginkluoti” ir vis dar nebendradarbiauja besąlygiškai. Tai buvo griežčiausia JT ginklų inspektorių vadovo kritika Bagdado atžvilgiu nuo sausio 27 dienos, kai jis Saugumo tarybai sakė, jog Irakas dar “nuoširdžiai nepripažino” būtinybės nusiginkluoti.

Vis dėlto savo pareiškimuose H.Bliksas mėgina vengti žodžių, kuriais galėtų pasinaudoti jėgos šalininkai, o antradienį jis sakė, kad Irako pateikti naujausi duomenys apie ginkluotę liudija, jog pasiekta tam tikra “pažanga”.

Atnaujintą rašytinę ataskaitą apie trijų mėnesių inspektorių darbą Irake JT Saugumo tarybai H.Bliksas turi pateikti šią savaitę, o kovo 6 arba 7 dienomis įvyks Saugumo tarybos posėdis, kuriame jis žodžiu informuos apie darbo rezultatus.

Tuo tarpu diplomatinis spaudimas dvejojančioms nenuolatinėms Saugumo tarybos narėms sparčiai didėja. Trečiadienį JAV ambasadorius JT Džonas Negropontė ir Britanijos ambasadorius Džeremis Grynstokas Ispanijos diplomatinės misijos būstinėje Niujorke sušaukė dešimties Saugumo tarybos narių ambasadorių susitikimą. Antradienį su šia grupe kalbėjosi Prancūzijos ir Rusijos ambasadoriai.

Netrukus ateis kitų režimų eilė

Interfax-BNS. Kai Sadamas Huseinas bus nuverstas, JAV užsienio politikos žinybos imsis iniciatyvos pakeisti valdančiuosius režimus Irane, Libijoje ir Sirijoje, rašo amerikiečių internetinis leidinys “Worldtribune.com”.

Didindamas arabų šalių lyderių susirūpinimą aukštas JAV gynybos žinybos atstovas pareiškė žurnalistui arabui, jog režimų pakeitimo taktika bus skirtinga kiekvienai šaliai, bet galutinis rezultatas bus vienas - įvesti demokratiją visame arabų pasaulyje.

“Permainos būtinos kiekvienai iš šių trijų šalių, ir ne tik joms”, - pareiškė Pentagono patarėjas Ričardas Perlas Londono žurnalistui ir analitikui Amirui Taheriui.

R.Perlas, JAV gynybos konsultacinės tarybos pirmininkas, yra laikomas vienu svarbiausių Irako pokarinės santvarkos projektuotojų Dž.V.Bušo administracijoje.

Pasak R.Perlo, JAV intervencija būtina tik Libijai, o Irane ir Sirijoje, kurioms ši intervencija turės poveikio, reikia aktyviau skatinti reformas.

R.Perlas teigia, jog arabų lyderiai remia JAV politiką Artimuosiuose Rytuose, nes bent 12 šalių pritaria JAV pastangoms nuversti Sadamą Huseiną. Pentagono patarėjas jų nenurodė.

“Nė viena arabų valstybė net nemėgina rimtai pasipriešinti mūsų politikai šia linkme, - teigia R.Perlas. - Ir bent tuzinas jų aktyviai bendradarbiauja su mumis bet kuriose srityje, tereikia mums pareikalauti. Man įdomu tai, kad dauguma arabų šalių jaučia, kokia yra realybė ir suvokia savo interesus Irako krizėje”.