JT Saugumo taryba atsidūrė aklavietėje, gavusi du visiškai priešingus projektus Irako klausimu

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryba atsidūrė itin keblioje padėtyje, kai vienu metu gavo du diametraliai priešingus dokumentus. Vienas jų - rezoliucijos projektas, kurį parengė JAV ir Didžioji Britanija. Jeigu šiam dokumentui būtų pritarta, jis taptų sankcija, leidžiančia Irake pradėti karą. Tačiau Rusija, Prancūzija ir Vokietija pateikė paketą pasiūlymų, kaip Bagdado režimą nuginkluoti taikiai.

Du principiniai punktai

Kaip ir tikėtasi, užvakar vėlai vakare Saugumo taryboje išplatintas naujos rezoliucijos Irako klausimu projektas, kurį parengė Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija. Britų BBC pažymi, kad dokumento preambulėje pakartota formuluotė, paimta iš ankstesniosios rezoliucijos, jog Irako laukia “rimtos pasekmės, jeigu jis ir toliau vengs vykdyti savo įsipareigojimus”.

Bet, kaip nurodo BBC, naujosios rezoliucijos projekte yra ir du nauji principiniai punktai. Viename jų tvirtinama, kad “Irakas nepasinaudojo paskutine galimybe, kurią jam suteikė 1441-oji rezoliucija”. Antrajame punkte reiškiama “būtinybė Saugumo tarybai pradėti kontroliuoti padėtį”, kitaip sakant, raginama nuginkluoti Iraką jėga su JT vėliava.

Naujosios rezoliucijos projektas purena dirvą smūgiui Irakui, duoda sankciją intervencijai į šią šalį. Jei 1441-ojoje rezoliucijoje buvo punktas, kuriame paminėta, jog gali būti priimta dar viena rezoliucija, jeigu Irakas savo įsipareigojimų nevykdys, tai Vašingtono ir Londono projekte tokio punkto nėra. Tai reiškia, kad, projektui pritarus, karą galima būtų pradėti nedelsiant.

Naujos rezoliucijos projektą Saugumo taryba nagrinės maždaug dvi savaites, balsuojama bus kovo viduryje. Bet prieštaravimai JT aukščiausioje institucijoje jau akivaizdūs: trys (iš penkių) Saugumo tarybos nuolatiniai nariai, turintys veto teisę, jau pasisakė prieš Vašingtono ir Londono projektą.

Atsvara

Kaip atsvara amerikiečių ir britų projektui Saugumo tarybai pateiktas paketas pasiūlymų, kuriuos parengė Rusija, Vokietija ir Prancūzija. Šiame dokumente, pavadintame Prancūzijos memorandumu, siūloma pratęsti ir intensyvinti inspektorių darbą Irake.

Pakete raginama leisti inspektoriams dirbti dar maždaug keturis mėnesius, kartu padidinant kontrolierių skaičių. Taip pat siūloma inspektoriams duoti modernesnės aparatūros.

Pagal Maskvos, Berlyno ir Paryžiaus pasiūlymą inspektorių vadovai turėtų kas tris savaites Saugumo tarybai pateikti ataskaitą ir pranešti, kokių pasiekta rezultatų. Po 120 dienų būtų parengta galutinė išvada.

Radijo stotis “Vokiečių banga” Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymų paketą pavadino “raginimu trypčioti vietoje”, o Vašingtono ir Londono projektą - “siūlymu galų gale imtis ryžtingų veiksmų”.

Sąjungininkės ir oponentės

Iš dešimties Saugumo tarybos nenuolatinių narių tik keturios aiškiai išdėstė savo požiūrį į JAV ir Britanijos projektą. Jam pritaria Ispanija ir Bulgarija, priešinasi - Vokietija ir Sirija.

Kol kas nėra aiški Pakistano, Čilės ir Meksikos pozicija. Vašingtonas tikisi, kad lemiamu momentu šios valstybės pritars JAV kursui. Niekaip negali apsispręsti Afrikos šalys - Angola, Kamerūnas, Gvinėja.

Dauguma nenuolatinių Saugumo tarybos narių atsidūrė tarsi tarp kūjo ir priekalo. Įtakingosios valstybės joms daro didelį spaudimą.

Galutinis sprendimas priimtas

DPA-ELTA. JAV vyriausybė, anot laikraščio “Washington Post”, jau yra priėmusi galutinį sprendimą dėl karo Irake. Amerikiečių pareigūnai tai pareiškė per pokalbius su Saugumo tarybos narėmis. Tai vakar pranešė dienraštis, remdamasis užsienio diplomatais. Vašingtonas balsavimą už ar prieš naują JT rezoliuciją vertina ne kaip sprendimą už ar prieš karą, o kaip balsavimą dėl JT autoriteto.

Aukštas JAV valstybės departamento pareigūnas Džonas Boltonas informavo Rusijos vyriausybę, kad Vašingtonas veiks nepriklausomai nuo to, kokie bus balsavimo Saugumo taryboje rezultatai. Kitas užsienio diplomatas laikraščiui patvirtino girdėjęs tą patį. “Ne jūs spręsite, ar Irake bus karas, ar ne. Sprendimą priimsime mes, ir tai jau padaryta. Jis yra galutinis. Vienintelis klausimas yra tai, ar Saugumo taryba tam pritars, ar ne”, - kalbėjo jiems vienas JAV pareigūnų.

Baigė telkti pajėgas

Tuo tarpu pranešama, kad amerikiečiai ir britai praktiškai baigė telkti savo pajėgas galimam karui su Iraku. Persijos įlankos regione ir Viduržemio jūroje jau yra 150 tūkst. kareivių. Iki mėnesio pabaigos jų gali būti per 200 tūkst. Vienas iš paskutiniųjų didelių kontingentų yra dešimtys tūkstančių amerikiečių karių, kurie pagal susitarimą su Turkija turėtų būti permesti prie šiaurinės Irako sienos.

Vien tik lėktuvnešiuose “Constellation” ir “Abraham Lincoln” Persijos įlankoje savo misijos laukia apie 13 tūkst. 600 vyrų. Didžiausia dalis JAV sausumos dalinių - apie 100 tūkst. karių - sutelkti Kuveite. Oro pajėgų bazės yra Turkijoje, Saudo Arabijoje, Kuveite, Bahreine, Katare ir Omane.

Didžioji Britanija, kaip artimiausia JAV sąjungininkė, yra pažadėjusi per 40 tūkst. kareivių, 20 tūkst. jų - sausumos kariai. Viduržemio jūroje arba pakeliui yra 25 britų karo laivai su 4 tūkst. 400 jūreivių.