Italijos premjeras siekia patraukti Vladimirą Putiną į Amerikos prezidento pusę

Tuo metu, kai tarp JAV ir Prancūzijos bei Vokietijos vis smarkėja “žodžių karas”, Italijos premjeras Silvijus Berluskonis užėmė vaidmenį tarpininko, kuris siekia, kad Irako krizės akivaizdoje suartėtų Jungtinių Valstijų ir Rusijos pozicijos.

Toks suartėjimas Vašingtonui būtų svarbesnis negu jo santykių su “neklaužadomis” iš Vakarų Europos normalizavimas, tvirtina Maskvos savaitraštis “Novoje vremia”.

Į akis krintanti figūra

Italijos premjeras neabejotinai yra spalvingiausia figūra visoje Europoje. Amerikos žurnalas “The Fortune” jį pavadino “turtingiausiu žemyno žmogumi, kurio vardas Italijoje kelia tiek neapykantą, tiek susižavėjimą”.

Per dvejus pastaruosius buvimo valdžioje metus S.Berluskonis buvo verčiamas nuolat teisintis, jog jis nėra susijęs su korupcija, kaip tai tvirtina kairioji opozicija.

Siekdamas užkirsti kelią tokiems kaltinimams, Italijos premjeras savo veiklos centrą perkėlė į tarptautinę areną, pažymi “Novoje vremia”. S.Berluskonis kurį laiką ėjo net užsienio reikalų ministro pareigas, tik praėjusį lapkritį šį postą patikėjo senam savo draugui Frankui Fratiniui.

Pastarasis sausį viešėjo Maskvoje ir čia susitarė, kad Italijos premjeras bus pakviestas į Rusijos sostinę.

Svarbiausia tema - gresiantis karas

S.Berluskonis Maskvoje lankėsi tuo metu, kai tapo beveik aišku, jog Jungtinės Valstijos bet kokia kaina nušalins Sadamą Huseiną nuo valdžios.

Italijos premjeras Rusijos sostinėje su prezidentu Vladimiru Putinu vedė net septynias valandas užtrukusias derybas. Nuo to momento, kai S.Berluskonis antrą kartą tapo Italijos vyriausybės vadovu, tai buvo jau ketvirtasis jo vizitas Rusijoje.

Praėjusiais metais Italijos premjeras su V.Putinu buvo susitikęs du kartus - vieną sykį Sočyje ir du kartus Maskvoje.

Formali naujo susitikimo dingstis buvo didžiulio naftotiekio “Žydrasis srautas”, kurį nutiesiant Italija ir Rusija glaudžiai bendradarbiavo, atidavimo naudojimui ceremonija.

Tačiau pagrindine S.Berluskonio ir V.Putino pokalbių tema buvo gresiantis karas Irake, teigia “Novoje vremia”.

Aktyvi veikla

Pastaruoju metu S.Berluskonis imasi žygių, kad Italija nebūtų nušalinta nuo svarbiausių tarptautinių problemų, pirmiausiai Irako krizės, sprendimo. Italijos vyriausybės vadovas aktyviai veikia kaip tarpininkas tarp didžiųjų valstybių lyderių.

S.Berluskonis tapo vienu iniciatorių, kad būtų priimtas ir paskelbtas “Aštuoniukės pareiškimas”, kuriame grupės Europos šalių vyriausybių vadovai solidarizavosi su Jungtinėmis Valstijomis. Ši deklaracija tapo atkirčiu Prancūzijai ir Vokietijai.

Italijos premjeras palaiko itin glaudžius ryšius su Baltųjų rūmų šeimininku. Prieš pat kelionę į Maskvą jis lankėsi Vašingtone ir Londone.

S.Berluskonis įsitikinęs, jog nė viena svarbi pasaulio problema negali būti sprendžiama neatsižvelgus į Rusijos interesus. “Rusija tampa moderniosios Europos projekto sudėtine dalimi, kuri tikriausiai glaudžiai bendradarbiaus su Jungtinėmis Valstijomis, kad pasaulyje būtų taika”, - pareiškė Italijos premjeras.

Atsargi pozicija

Komentuodamas pastarąjį S.Berluskonio vizitą į Maskvą, Italijos laikraštis “Jornale” paskelbė savo apžvalgininko Fabricijaus de Feo straipsnį. Jame teigiama, jog pagrindinė vizito užduotis - įtikinti Rusijos prezidentą, kad šis paremtų Vašingtoną, Londoną ir Romą, nusiteikusius sutramdyti Irako diktatorių Sadamą Huseiną.

V.Putinas kol kas laikosi atsargios pozicijos, daugiau remdamasis JT rezoliucijomis. “Jornale” nuomone, Rusijos lyderio pozicijai įtaką daro Prancūzijos ir Vokietijos nuostata, pagal kurią abi šalys griežtai pasisako prieš intervenciją Irake.

Jeigu susilpnės ašis Paryžius-Berlynas, V.Putinas suartės su Vašingtonu, Londonu ir Roma. Taip gali atsitikti, jeigu bus pateikta nauja, daug griežtesnė rezoliucija Irako klausimu, mano italų laikraštis. Tokios rezoliucijos, kuri leistų prieš Sadamą panaudoti jėgą, projektą JAV ir Didžioji Britanija žada pateikti šią savaitę.

Dauguma apžvalgininkų mano, kad lemiamu momentu Maskva, kaip ir Paryžius, pritars Vašingtono bei Londono rezoliucijai arba, blogiausiu atveju, jos nevetuos JT Saugumo taryboje. Bet iki šiol sunku prognozuoti, kaip elgsis Pekinas, irgi turintis veto teisę.

Atsižvelgė į S.Berluskonio raginimą

Reuters-BNS. Italijos parlamento nariai praėjusią savaitę pakluso S.Berluskonio raginimui užimti tvirtą poziciją Irako klausimu, pritardami aktui, kuriuo Sadamas Huseinas raginamas nusiginkluoti.

Balsavimas tiek aukštuosiuose, tiek žemuosiuose parlamento rūmuose vyko sklandžiai. Parlamentas pritarė Europos Sąjungos (ES) užimtai pozicijai, kuri ragina Iraką “nedelsiant nusiginkluoti”.

Šis balsavimas patvirtina poziciją, kurią Italija užėmė per ES viršūnių susitikimą. Tokiu parlamento sprendimu niekad nebuvo abejojama, nes S.Berluskonio vadovaujama konservatyvi koalicija turi užtikrintą daugumą abiejuose parlamento rūmuose.

Vis dėlto daug opozicijos atstovų balsavo prieš.

Italijos visuomenės nuomonė yra griežtai priešiška bet kokiems karo veiksmams prieš Iraką. Neseniai atliktos apklausos metu daugiau kaip 70 proc. žmonių pareiškė, kad nepritartų karui net tuo atveju, jeigu jis būtų sankcionuotas nauja JT Saugumo tarybos rezoliucija.

Tačiau nors S.Berluskonis yra vienas tvirčiausių JAV prezidento Džordžo V.Bušo rėmėjų Europoje, Italija nesuteiks kariuomenės galimiems karo veiksmams, nes šios šalies ginkluotosios pajėgos jau įsitempusios dalyvaudamos Balkanų ir Afganistano operacijose.

Vis dėlto Italija suteiks logistinę paramą Jungtinėms Valstijoms. Be to, laikydamasi senų NATO įsipareigojimų, ji leis Amerikai naudotis savo karinėmis bazėmis ir uostais.