„Yandex“ – vadinamasis rusiškasis „Google“. Ukrainiečiams apšaudžius jo duomenų centrus, sutriko daugybės programėlių veikla.
Kol Rusija tęsia atakas Ukrainoje, rusai socialiniuose tinkluose piktinasi, kad negali išsikviesti taksi.
„Kas su tuo „Yandex“ vyksta? Niekas neužsikrauna, neatsinaujina, užsakymų nerodo. Pas jus taip pat? Man išvis nieko nerodo, jau 15 minučių stoviu ir niekas neužsikrauna“, – piktinosi vairuotojas.
„Dieve, kaip į darbą nuvažiuoti? Jau visą valandą bandau išsikviesti mašiną. Atėjau į stotelę, galvoju, gal autobusu važiuoti. „Yandex“, gelbėk“, – kalbėjo moteris.
O vairuotojai klientų priversti ieškoti patys.
„Neįmanoma prisijungti, jau visą valandą bandome. Stovėjome prie stoties, prie klubų – bandėme pagauti keleivių. Kažkam pasisekė, kažkam ne. Dabar jau 5 val. 20 min., praėjo valanda ir dvidešimt minučių nuo tada, kai viskas atsijungė“, – pasakojo vairuotojas.
„Jau ne kartą teko ilgai laukti ir atšaukti kelionę, nes net negalėjau susisiekti su keleiviu“, – sakė kitas.
Panašiai rusai reagavo ir po smūgių „Wildberries“ sandėliams.
„Ankstesnis vaizdo įrašas apie tai, kad jau viskas, buvo per ankstyvas. Viskas prasidėjo dabar, kai „Yandex“ atsijungė. Todėl, draugai, jeigu laiku išgirdote mano perspėjimą perkelti visus duomenis iš „Yandex“ debesies pas save – jūs šaunuoliai“, – kalbėjo vyras.
Viena mokėjimų programėlė skelbia šiuo metu susidurianti su techniniais nesklandumais ir dedanti visas pastangas juos pašalinti.
Rusai negali ne tik išsikviesti taksi, bet ir užsisakyti maisto. Stringa valstybinės paslaugos ir prekybos tinklų programėlės.
„Turėjau užsakymą „Yandex.Market“. Šį rytą nuėjau patikrinti jo būsenos, bet puslapis buvo nepasiekiamas. Dabar nežinau, ar gausiu SMS žinutę, ar ką dar reikėtų daryti“, – pasakojo vyras.
Socialiniuose tinkluose pasipylė ir sarkastiški vaizdo įrašai. O premjeras Mindaugas Sinkevičius Varšuvos saugumo forume dalijosi patarimais, kas galėtų padėti apsaugoti rinkimus įvairiose Europos šalyse nuo Rusijos įtakos.
„Manau, kad turėtume paprašyti pono Zelenskio smogti į daugiau duomenų centrų Rusijoje. Tai galbūt padėtų“, – sakė M. Sinkevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Rusija propagandai internete naudoja vadinamuosius botus – netikras socialinių tinklų paskyras. Jų komentarais užtvindžius socialinius tinklus gali susidaryti įspūdis, kad Kremliui palankią poziciją ar politikus palaiko kur kas daugiau žmonių
„Tam tikra visuomenės dalis yra gana neutralios nuomonės. Kai ji mato daug žmonių, sakančių, kad tai netiesa, kad čia gal kažkokia sąmokslo teorija, dalis tuo patiki“, – sakė „Ondato“ įkūrėjas ir vadovas Liudas Kanapienis.
Sutrikus „Yandex“ veiklai, kai kurie vartotojai pastebėjo ir sumažėjusį rusiškų botų aktyvumą.
„Daugelyje socialinių tinklų staiga tapo šiek tiek lengviau kvėpuoti. Daugelis žmonių tai pastebėjo. Sumažėjo neapykantos, susiskaldymo ir provokacijų, nes sumažėjo botų. Ir visiškai aišku, iš kur tie botai veikė – jie dingo, kai „Yandex“ nustojo veikti“, – teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ekspertai taip pat pastebi, kad Lietuvoje sumažėjo atakų, kai interneto svetaines bandoma paralyžiuoti milžinišku netikrų lankytojų srautu.
Kiek ilgai tai tęsis, sunku pasakyti.
„Rinkoje nėra tiek pasiūlos, kad būtų galima staiga atkurti kažkokį duomenų centrą. Šiuo metu per sudėtinga spręsti, nes turime per mažai informacijos, kas ten iš tikrųjų įvyko“, – sakė L. Kanapienis.
Kai kurie stebėtojai taip pat sieja sumažėjusį rusiškų botų aktyvumą su mažesniu kraštutinių dešiniųjų palaikymo matomumu Vokietijos socialiniuose tinkluose.
„Rusijai tai yra jų projektas, akivaizdu. Ypač dabar jie yra rusiškos įtakos sferoje. Kai kalbame apie tai, už ką rusai tikrai stato Vokietijoje, neturėkime abejonių, kad tai yra būtent AfD politinė jėga“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Neabejojama, kad Kremlius mėgins botų tinklus atkurti, mat jų neteko politiškai jautriu metu.
„Po kelių metų gali turėti visiškai kitokią Vyriausybę, su absoliučiai kitokiomis vertybėmis, ir tada ta kaina pasirodys absoliučiai juokinga“, – sakė „Infobalt“ vadovas Saulius Černiauskas.
Kitąmet Prancūzija rinks naują prezidentą, o lenkai, italai, slovakai, suomiai, estai ir dalis kitų Europos valstybių – naujus parlamentus. Maždaug po mėnesio Jungtinėse Valstijose vyks kadencijos vidurio rinkimai – amerikiečiai balsuos dėl naujų
Atstovų Rūmų narių ir dalies Senato sudėties.
(be temos)