Švedų problema: „Euroviziją“ laimėti norisi, rengti trečią šventę – ne

Besiruošdami „Eurovizijos“ konkursui Stokholme, švedai kovoja su ambicija vėl nugalėti ir biudžeto skaičiais. Organizatoriai sako, jog galima šių metų pergalė stipriai apsunkintų šalies ekonomines galimybes trečią kartą per penkerius metus rengti šventę visai Europai, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Švedijos verslo naujienas.

Net ir šių metų „Eurovizija“ planuojama kiek kuklesnė nei paskutinė, rengta Malmės mieste. Tačiau dainingieji švedai visiškai neplanuoja nusileisti savo sceniniu pasirodymu ir tam ruošiasi negalvodami apie su galima pergale susijusius sunkumus.

Dauguma bedarbių – pabėgėliai

Oficialūs skaičiai rodo gerus Švedijos ekonomikos rodiklius, bet po šiuo teiginiu slepiasi vis didesnis disbalansas ir atotrūkis tarp visuomenės sluoksnių. Darbo birža prognozuoja, kad šiemet trys iš keturių bedarbių gali būti iš sunkiausiai darbą gaunančių grupių – be vidurinio išsilavinimo.

Tokioms prielaidoms daugiausia įtakos turi į šalį atvykę karo pabėgėliai. Paskutinius politinius rinkimus laimėję socialdemokratai gyventojams žadėjo mažiausią bedarbystės procentą Europos Sąjungoje iki 2020 m. Šie pažadai vis garsiau pavadinami neįgyvendinamais.

Bedarbystė šalyje lieka tokia pat – beveik 7 proc. gyventojų. Nors darbdaviai skelbia apie laisvas darbo vietas, tačiau darbo birža negali pasiūlyti kompetentingų darbuotojų.

Kainuos milijardus

Pabėgėlių krizė atsiliepia Švedijos ekonomikai. Dideli resursai skiriami valstybinėms įstaigoms, kurios stengiasi tvarkyti atvykėlių dokumentus ir jų priėmimą į šalį. Sąnaudos priklauso nuo to, kaip greitai atvykėliai pradės dirbti ir mokėti mokesčius.

Ankstesnė statistika rodo, kad karo pabėgėliui išmokti kalbą ir susirasti darbą, padėsiantį išlaikyti šeimą, vidutiniškai užtrunka 6–7 metus. Šiuo metu trūksta vyriausybės pasiūlymų, kaip šį procesą pagreitinti, o perkrauta Migracijos tarnyba prie sėkmingesnės integracijos neprisideda.

Migracijos tarnyba konstatuoja rekordinį dvejų metų prašymų gauti prieglobstį svarstymo laiką. Per tuos metus tarnyba pateiks vyriausybei milijardų kronų sąskaitas, o valstybinių įstaigų sąskaitos, kaip žinia, apmokamos iš didesnių mokesčių gyventojams.

Švedijoje visada pirmiausia žiūrima į darbdavius, kaip į potencialius didesnių mokesčių mokėtojus, o tai vadinama socialine atsakomybe.

Paklausiausi – virėjai, statybininkai ir mechanikai

Švedijoje šiuo metu didžiausia konkurencija paprastuose, jokios kvalifikacijos nereikalaujančiuose darbuose. Vidutiniškai trys bedarbiai pretenduoja į vieną darbo vietą, kurioje nebūtinas net baigtas vidurinis išsilavinimas.

Tačiau šviesi ateitis laukia inžinierių, mokytojų ir medicinos seselių. Šių darbuotojų trūkumas nebuvo toks didelis nuo 2007 m. Tačiau jaunuoliai, besirenkantys profesijas, vadovaujasi savo interesais, o ne darbo rinkos pasiūla.

Ekspertai teigia, kad per ateinančius 8–10 metų bus ypač geros galimybės įsidarbinti užsienyje gimusiems ir ten studijas baigusiems virėjams, automobilių mechanikams, statybininkams

Naujų būstų poreikis milžiniškas

Naujų būstų poreikis Švedijoje didžiulis. Skaičiuojama, kad iki 2025 m. reikės apie 700 tūkst. naujų būstų, bent po 100 tūkst. būstų per metus planuojama pastatyti iki 2020 m. Todėl vyriausybė ragina supaprastinti įstatymų bazę ir taip palengvinti kelią į rinką užsienio statybų įmonėms.

Tačiau profsąjungos daro atvirkščiai – jos griežtina Europos Sąjungos šalių įmonių kontrolę. Viena po kitos statybos įmonės baudžiamos tai dėl, anot profsąjungų, netinkamos darbuotojų kompetencijos, tai dėl per mažų atlyginimų.

Didžiausios ateinančių trejų metų statybos planuojamos Švedijos pietuose, kiek mažėjantys naujų statybų rodikliai yra Stokholmo regione. Laukiama ne tik pradedamų statyti gyvenamųjų būstų, bet ir didžiulių infrastruktūros projektų.

Naujas mokestis vietiniams skrydžiams

Švedijos šiaurėje, Norboteno regione, gyvenantys verslininkai išsigando vyriausybės pasiūlyto naujo mokesčio vietiniams lėktuvų skrydžiams. 9 iš 10 šiauriečių verslų yra priklausomi nuo klientų ir tiekėjų pietinėje šalies dalyje.

Verslininkai teigia neatsisakysiantys susitikimų akis į akį ir nekeisiantys jų į telefoninius ar vaizdo pokalbius su verslo klientais, tačiau išaugusios kelionių kainos neigiamai paveiks jų konkuravimo galimybes.

Švedijos šiaurės regionai yra rečiausiai apgyvendinta šalies dalis, tad baiminamasi, kad pabrangęs susisiekimas su savais gamintojais skatins importą vien dėl geografiškai patogesnių atstumų.