- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) antradienį susitinka su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).
Sutikimo metu jis sieks įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
R. T. Erdoganas, siekiantis būti perrinktas kitais metais, atsidūrė galios pozicijoje, kai įtikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neblokuoti Ukrainos grūdų eksporto.
Praeitą savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Ankaroje. Šio vizito metu jis irgi siekė įtikinti Turkiją ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO.
„Atėjo laikas pasveikinti Suomiją ir Švediją kaip visavertes NATO nares. Jų prisijungimas padarys mūsų aljansą stipresnį ir mūsų žmones saugesnius“, – teigė J. Stoltenbergas.
Birželį Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.
„Suomija ir Švedija įvykdė savo susitarimus su Turkija“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis pridūrė, kad jų prisijungimas prie NATO bus svarbus įvykis „siekiant pasiųsti aiškią žinutę Rusijai“.
Kurdai ir karas su IS
R. T. Erdoganas palankiai įvertino pažangą, padarytą derybose nuo tada, kai spalį pradėjo dirbti naujoji Švedijos dešiniojo sparno vyriausybė.
Tačiau penktadienį jis trečią kartą per mėnesį pakartojo, kad jo parlamentas oficialiai nepatvirtins Šiaurės šalių NATO dokumentų, kol abi šalys nežengs būtinų „žingsnių“.
Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir reiškiant paramą Sirijos šiaurėje veikiantiems kurdų Liaudies apsaugos daliniams (YPG).
Daugelį metų sukilimą prieš Turkijos valstybę vykdančią PKK Ankara ir dauguma jos Vakarų sąjungininkių yra paskelbusios teroristine organizacija.
Tačiau YPG yra svarbi JAV vadovaujamo karinio aljanso, kovojančio su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje, dalyvė.
Nors Švedija anksčiau yra išreiškusi paramą YPG ir jų politiniam sparnui Demokratinės sąjungos partijai (PYD), panašu, kad U. Kristerssono vyriausybė nuo jos atsiriboja.
„Šios organizacijos yra pernelyg glaudžiai susijusios su PKK, kuri yra įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą“, – šeštadienį sakė užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas).
„Geriausias momentas“
Nepaisant pasikeitusios Stokholmo pozicijos, kai kurie analitikai mano, kad 2023 metų birželį Turkijoje vyksiantys prezidento ir parlamento rinkimai gali dar labiau užvilkinti Šiaurės šalių paraiškų dėl narystės NATO patvirtinimą.
„Turkijos pusė ratifikuos jų narystę, kai pajus, kad tai geriausias momentas“ tam padaryti, prognozuoja Madrido Carloso III (Karloso III) universiteto Europos geopolitikos profesorė Ilke Toygur (Ilkė Toigiur).
„Manau, kad per tą laiką spaudimas didės, tačiau jaučiu, kad daugelis NATO šalių jau dabar mano, kad plėtra įvyks kitais metais, galbūt net antrąjį kitų metų pusmetį“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
„Plačiai manoma, kad Turkija bando derėtis ir dėl kitų dalykų, – teigė I. Toygur. – Tai gali būti F-16 [naikinuvai]. Tai gali būti susiję su bendrais santykiais su Rusija.“
Įtakingi JAV senatoriai pagrasino blokuoti JAV naikintuvų F-16 pardavimą Ankarai, jei Turkija nenutrauks ginčo su Graikija dėl jūrų sienų ir gamtinių dujų telkinių Viduržemio jūroje.
Turkija, kuri siekia palaikyti gerus santykius ir su Ukraina, ir su Rusija, neprisijungė prie Vakarų sankcijų Maskvai, įsigijo Rusijos priešraketinės gynybos sistemą ir tiekia Kyjivui kovinius bepiločius orlaivius.
„Dar neaišku, ar R. T. Erdoganas mano, kad gavo pakankamai geros valios ženklų iš Švedijos ir todėl jo politinis ir karinis interesas yra paskelbti pergalę, ar jis mano, kad dabartinės linijos laikymasis pasitarnaus jo perrinkimo kampanijai“, – sakė vienas Europos diplomatinis šaltinis.
Vis dėlto šaltinis teigė, kad vis dar yra „pagrįsta tikimybė“, jog Turkijos parlamentas iki 2023 metų birželį vyksiančių rinkimų patvirtins Šiaurės šalių narystės NATO siekius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NATO vadovas patikino R. T. Erdoganą, kad Švedija įvykdė įsipareigojimus dėl narystės
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sekmadienį paragino Ankarą atsisakyti pasipriešinimo Švedijos siekiui prisijungti prie gynybos aljanso, sakydamas, kad Stokholmas atsižvelgė į Turkijos saugumo problemas. ...
-
Rusijos opozicijos lyderio A. Navalno šalininkai per jo gimtadienį rengia demonstracijas
Rusijoje kalinamas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas išreiškė viltį dėl geresnės šalies ateities, šalininkams sekmadienį jo 47-ojo gimtadienio proga rengiant piketus ir demonstracijas. ...
-
Organizatoriai: pusė milijono lenkų prisijungė prie antivyriausybinio protesto Varšuvoje
Varšuvoje pusė milijono lenkų sekmadienį protestavo prieš populistinę nacionalistinę vyriausybę. ...
-
Kinijos gynybos ministras įspėja nekurti regione į NATO panašių aljansų2
Kinijos gynybos ministras Li Shangfu (Li Šangfu) sekmadienį įspėjo nekurti į NATO panašių karinių aljansų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir sakė, kad tai įstumtų regioną į konfliktą, o Pentagonas savo ruožtu išrei&scaron...
-
Baltieji rūmai: J. Bidenas pasirašė įstatymo projektą dėl skolos „lubų“4
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį pasirašė įstatymo projektą dėl šalies skolos „lubų“ padidinimo, kurį Kongresas priėmė po kelias savaites trukusių ginčų, ir taip išvengė katastro...
-
Kirgizijos prezidentas teigia, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su Europos Sąjunga2
Kirgizijos prezidentas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi bendradarbiauti su Europos Sąjunga, kuri tikisi užmegzti glaudesnius ryšius su regionu, kurį Rusija laiko savo įtakos sfera. ...
-
175 šalys nusprendė iki metų pabaigos visuomenei pristatyti kovos su plastiko tarša planą2
Prancūzijos sostinėje susirinkusių 175 valstybių atstovai po penkias dienas trukusių įtemptų derybų nusprendė, kad iki lapkričio pabaigos pasaulis turėtų susipažinti su pirmuoju labai lauktos ir reikalingos tarptautinės sutarties dėl kovos su pl...
-
JAV: derybos su Kinija yra būtinos siekiant sumažinti konflikto tikimybę4
Jungtinių Valstijų ir Kinijos dialogas yra labai svarbus, kad būtų išvengta nesusipratimų, galinčių sukelti konfliktą, šeštadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) po to, kai Pekinas atmet...
-
J. Bidenas ketina pasirašyti įstatymo projektą dėl JAV skolos „lubų“5
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė, kad šeštadienį pasirašys įstatymo projektą, kuriuo šalies skolinimosi įgaliojimai pratęsiami iki 2024-ųjų. ...
-
Britų karalius Charlesas III atvyko į Rumuniją pirmojo vizito po karūnavimo1
Rumunijos prezidento rūmuose Bukarešte su karinėmis iškilmėmis penktadienį buvo priimtas Didžiosios Britanijos karalius Charlesas III (Karolis III), kuris pradėjo savo asmeninį vizitą šioje Rytų Europos šalyje. ...