ETPA, priėmusi rezoliuciją, smerkiančią komunistinius režimus, neįpareigojo Europos Tarybai priklausančių valstybių imtis tolesnių veiksmų

Europos Tarybos parlamentinė asamblėja (ETPA) tapo pirmąja tarptautine organizacija, pasmerkusia komunizmo nusikaltimus. Tačiau asamblėjai pristigo balsų, kad būtų priimtos atitinkamos privalomos rekomendacijos Europos Tarybai (ET) priklausančių valstybių vyriausybėms. Tarp tokių rekomendacijų galėjo būti sudarymas specialių komitetų, kurie rinktų duomenis apie komunizmo aukas, taip pat surengimas tarptautinės konferencijos (tribunolo), kuris paskelbtų komunizmui nors simbolinį nuosprendį.

Baimės visuomenė

ETPA trečiadienio vakare priimtoje rezoliucijoje nurodė, kad ryžtingai smerkia masinius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė totalitariniai komunistiniai režimai.

“Asamblėja ragina visas komunistų ir buvusias komunistų partijas valstybėse narėse peržiūrėti komunizmo istoriją ir savo pačių praeitį, aiškiai atsiriboti nuo nusikaltimų, kuriuos padarė totalitariniai komunistiniai režimai, ir juos pasmerkti, jeigu iki tol tai nebuvo padaryta”, - sakoma šios 46 valstybes vienijančios Asamblėjos rezoliucijoje.

Asamblėja pažymėjo, kad “komunistiniai režimai žudė žmones individualiai ir masiškai, juos naikino konclageriuose, trėmė, marino badu, vertė dirbti vergišką darbą”. “Visi komunistiniai režimai buvo ir yra baimės visuomenė”, - sakė pranešimą svarstomu klausimu pristatęs Švedijos atstovas Joranas Lindbladas. Prie “atgyvenusių” komunistinių režimų pranešėjas priskyrė Kiniją, kur, pasak jo, “visiškai nėra laisvės”.

J.Lindbladas išreiškė susirūpinimą, kad “kai kuriose šalyse kompartijos, kaip nusikalstamos ideologijos skleidėjos, oficialiai veikia iki šiol, kad kai kuriose šalyse “vis dar yra paminklų, gatvių pavadinimų ir kitokių simbolių, šlovinančių ideologiją, kuri žmonijai brangiai kainavo”.

Ukrainoje išprovokuotas badas - genocidas

Rezoliuciją, pavadinimu “Būtina, kad tarptautinė bendrija pasmerktų totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimus”, buvo priimta ETPA sesijoje dalyvių balsų dauguma.

Dokumente patikslinama, kad turimi galvoje visi “be išimties komunistiniai režimai, valdę Vidurio ir Rytų Europoje praėjusiame amžiuje”, taip pat esantys valdžioje “keliose pasaulio šalyse”.

“Komunistų partijos aktyviai veikia kai kuriose šalyse, nors kai kuriais atvejais jos ir neatsiribojo nuo anksčiau įvykdytų totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimų”, - pažymima rezoliucijoje.

Dokumentas buvo priimtas paprasta dauguma - 85 balsais. Bet privalomojo pobūdžio dokumentų priėmimui reikia dviejų trečdalių balsų. Todėl buvo atmestos privalomojo pobūdžio rekomendacijos, tarp jų ir ta, kurioje raginta įsteigti komunistinių režimų aukų muziejų. Balsuojant dėl kitų rezoliucijų, buvo pritarta Ukrainos delegacijos pasiūlymui pripažinti, kad atsakomybė už šioje šalyje išprovokuotą badą tenka komunistiniam režimui, tai yra Kremliui. ET priklausančioms valstybėms pasiūlyta pripažinti badmetį ukrainiečių tautos genocidu. 1932-1933 metais Ukrainoje dėl bado mirė keli milijonai žmonių.

Aršiai priešintasi

Komunizmo nusikaltimus smerkiančios rezoliucijos priėmimui priešinosi kairieji parlamentarai, kai kurie iki šiol priklausantys legaliai veikiančioms komunistų partijoms.

Dokumento priėmimui itin aršiai priešinosi Rusijos atstovai. Laikraščio “Moskovskij komsomolec” nuomone, “Maskva baiminasi, kad jeigu ETPA pasmerks komunistinių režimų nusikaltimus, kai kurios buvusios jos satelitės gali pradėti reikalauti iš Rusijos, kaip Sovietų Sąjungos pareigų ir teisių perėmėjos, piniginių kompensacijų”. Rusijos delegacijos vadovas, Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas labiausiai piktinosi tuo, kad komunizmo nusikaltimai prilyginti nacizmo piktadarybėms. Bet dauguma istorikų sutaria, kad komunizmo aukų skaičius yra netgi didesnis.

Prieš rezoliuciją balsavo beveik visa Rusijos delegacija, išskyrus liberaldemokratų lyderį Vladimirą Žirinovskį. “Leninas ir Stalinas - du teroristai, pražudę milijonus žmonių. Komunistų partijas būtina visiškai uždrausti”, - sakė iš asamblėjos tribūnos V.Žirinovskis, paraginęs tuoj pat suimti Rusijos kompartijos lyderį Genadijų Ziuganovą, dalyvavusį ETPA sesijos posėdyje.

Požiūris į savo istoriją

ETPA politinio komiteto narys, Estijos atstovas Markas Michkelsonas parlamentarams aiškino, kodėl komunizmo nusikaltimus smerkianti rezoliucija yra būtina. “Dokumente kalbama apie konkrečius nusikaltimus, kuriuos įvykdė komunistiniai režimai. Kai dėl Rusijos, tai čia, žinoma, vienas svarbiausių klausimų yra toks: kaip oficialioji Rusija ir šios šalies žmonės vertina savo istoriją”, - kalbėjo oratorius.

“Deja, Rusijoje pastaraisiais metais pradedami pamiršti tarptautinės bendruomenės pripažinti faktai, o tai kelia didelį nerimą. Tai sudaro terpę požiūriams, mažai besiskiriantiems nuo tų, kurie buvo Stalino laikais”, - kalbėjo Estijos atstovas. Rusijos pareigūnai dabar atsisako pripažinti, kad Sovietų Sąjunga Baltijos valstybes 1940 metais okupavo.

Kai kurie asamblėjos dalyviai ragino Rusijos atstovus imti pavyzdį iš Vokietijos, kuri griežtai įvertino savo istoriją - ne tik pasmerkė nacių režimo piktadarybes, bet ir šią ideologiją paskelbė už įstatymo ribų.