Britanija sakė, kad, kartu su Norvegija siekiant padėti Ukrainai, 523 mln. eurų bus išleista šimtams tūkstančių karinių dronų, radiolokacijos sistemoms, prieštankinėms minoms, remonto ir priežiūros sutartims.
Susitikimo Briuselyje išvakarėse Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sakė, kad svarbus klausimas yra jo šalies oro gynybos stiprinimas. „Ukrainai reikia pakankamai tokių modernių sistemų kaip „Patriot“, – sakė jis socialiniuose tinkluose.
„Reikia politinio sprendimo šioms sistemoms tiekti, kad būtų apsaugoti mūsų miestai (...) ir mūsų žmonių gyvybės, ypač nuo Rusijos balistinių ginklų grėsmės. Mūsų partneriai turi prieinamų tokių sistemų“, – sakė R. Umerovas.
Rusijos pajėgos turi pranašumą Ukrainoje, karui tęsiantis jau ketvirtus metus. Ukrainos pareigūnai ir kariniai analitikai mano, kad Rusija rengiasi artimiausiomis savaitėmis pradėti naują karinį puolimą, siekdama didinti spaudimą ir stiprinti savo pozicijas derybose dėl ugnies nutraukimo.
Penktadienio derybos yra 27-asis Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas. Jam pirmininkauja Britanija ir Vokietija. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas neatvyko, nors JAV įkūrė šį forumą ir jam kelerius metus vadovavo. Vis dėlto P. Hegsethas turi prisijungti vaizdo ryšiu.
JAV gynybos sekretorius pirmąją šios savaitės pusę praleido Panamoje, o į Vašingtoną grįžo vėlai trečiadienį.
Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija vadovauja diskusijoms, kurias rengia 30 šalių „Norinčiųjų koalicija“, siekianti paremti bet kokį susitarimą, kurį galėtų sudaryti JAV.
„Mūsų planavimas yra realus ir reikšmingas. Mūsų planai gerai parengti“, – sakė JK gynybos ministras Johnas Healey NATO būstinėje Briuselyje vykusiame susitikime.
„Mūsų užtikrinimo pajėgos Ukrainoje būtų įsipareigojusi ir patikima saugumo priemonė, siekiant užtikrinti, kad bet kokia suderėta taika atneštų tai, ką pažadėjo prezidentas Trumpas – ilgalaikę taiką Ukrainai“, – teigė jis.
J. Healey sakė, kad nenumato „taikos palaikymo pajėgų, kurios atskirtų šiuo metu kariaujančias puses ties kontakto linija“. Jis pridūrė, kad labai svarbi planų dalis bus nualintų Ukrainos pajėgų stiprinimas.
Prancūzijos ministras Sebastienas Lecornu antrino savo kolegai iš JK, sakydamas, kad „pirmoji saugumo garantija yra parama Ukrainos kariuomenei, o tai reiškia atsisakymą demilitarizuoti Ukrainą, kaip reikalauja Rusija“.
„Koks įgaliojimas?“
Londonas ir Paryžius tvirtina, kad per kelis derybų etapus pasiekta pažangos, o kariniai planuotojai dabar paspartins darbą dėl to, kaip užtikrinti taiką danguje, jūroje ir sausumoje.
Tačiau kitų šalių ministrai teigė, kad vis dar neaišku, kokie bus bet kokio galimo dislokavimo tikslai ir ar jis bus paremtas JAV karine galia.
„Kokia yra potenciali misija, koks bus tikslas?“ – klausė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas.
„Koks yra įgaliojimas? Ką darytume įvairiais scenarijais, pavyzdžiui, jei įvyktų eskalacija dėl Rusijos? – kalbėjo jis. – Labai svarbu, kad Jungtinės Valstijos dalyvautų, tačiau taip pat turi būti aišku, kokia tai misija ir ko mes prašome iš Jungtinių Valstijų.“
Europos pareigūnai teigia, kad iki šiol maždaug šešios šalys, įskaitant JK, Prancūziją ir Baltijos šalis, pareiškė galinčios skirti savo karių.
Švedijos ministras Palas Jonsonas sakė, kad Stokholmas turi „daug klausimų, kuriuos turime išsiaiškinti“ prieš prisiimant bet kokius įsipareigojimus.
„Būtų naudinga, jei taptų aišku, ką ši misija apimtų ir ką mes darome – taikos palaikymas, atgrasymas ar užtikrinimas“, – teigė jis.
Viena iš svarbių problemų, su kuria susiduria Europos sąjungininkai, besistengiantys parengti kokį nors planą, yra ta, kad jie iš esmės nežino apie JAV ir Rusijos derybų procesą siekiant sustabdyti kovas.
D. Trumpo administracija surengė kelis derybų etapus su Ukrainos ir Rusijos pareigūnais, tikėdamasi, kad pavyks sustabdyti kovas, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nesulaukė.
Abi šalys iš esmės sutiko nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą, tačiau šių sąlygų taip ir neįtvirtino, todėl išpuoliai tęsiasi.
Rusija iki šiol teigė, jog nesutiks, kad pagal taikos susitarimą Ukrainos teritorijoje būtų dislokuoti bet kurios NATO šalies taikdariai.
