Tiesa apie Černobylio katastrofos pasekmes apsprendė profesoriaus J.Bandaževskio likimą

Buvęs Gomelio medicinos instituto rektorius, žinomas medicinos radiologijos ir patologijos ekspertas profesorius Jurijus Bandaževskis jau treti kamuojasi Minsko kalėjime. Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos ir Europarlamentas šį kalinį vadina sąžinės belaisviu ir reikalauja jį paleisti.

Įtikinamų kaltės įrodymų nepateikė

J.Bandaževskį valdžia apkaltino, kad jis paėmė kyšį. Iš profesoriaus aštuoneriems metams atimta laisvė. Jam taip pat skirta 13 tūkstančių dolerių bauda. Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos ir Europos parlamentas vienu balsu tvirtina, kad žinomas mokslininkas buvo nuteistas neturint svarių jo kaltės įrodymų, remiantis vien apkalbomis.

“Vokiečių banga” teigė, kad byla buvo sukurpta vadovaujantis prezidento Aleksandro Lukašenkos potvarkiu “Dėl skubių priemonių kovojant su terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais”. Taigi profesorius prilygintas teroristams.

Žmogaus teisių gynėjai tiek pačioje Baltarusijoje, tiek už jos ribų, detaliai ištyrę šią skandalingą bylą, yra įsitikinę, kad už grotų pateko visiškai nekaltas, tačiau režimui neįtikęs žmogus. Pasaulyje gerai žinoma “Tarptautinė amnestija” pripažino J.Bandaževskį “sąžinės kaliniu”, o Europarlamentas jam išdavė “laisvės pasą”, kurį pasirašė 15 Europos Sąjungos šalių deputatai, pranešė BBC.

Kova tęsiasi

Kova už profesoriaus išlaisvinimą tęsiasi jau treti metai. Netekę vilties, kad Baltarusijos valdžia atsižvelgs į jų raginimus persvarstyti bylą, žmogaus teisių gynėjai su skundu kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komitetą.

Dokumente sakoma, kad teismas, nagrinėdamas J.Bandaževskio bylą, “pažeidė nešališkumo ir objektyvumo principus”. Šį skundą JT žmogaus teisių komitetas priėmė. Tai tapo pirmu signalu, kad profesorius nuteistas pažeidžiant teisės normas.

Skundo priėmimą JT komitete Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai įvertino kaip mažą pergalę, šiomis dienomis konstatavo NTV “Mir”.

Mokslininkas neįtiko valdžiai

J.Bandaževskio mokslinė veikla susikirto su valdžios politiniu kursu. A.Lukašenka Černobylio katastrofos padarinių likvidavimui kasmet skyrė vis mažiau lėšų. Profesorius tam kategoriškai priešinosi.

A.Lukašenka ne kartą viešai kalbėjo, kad radiacija užterštuose rajonuose jau galima saugiai gyventi ir dirbti. Tuo tarpu profesorius aštuoniuose savo traktatuose įrodinėjo, kad tai - avantiūra.

Teritorija, iš karto po katastrofos oficialiai pripažinta užteršta, sudaro net 23 procentus šalies ploto. Joje gyvena beveik penktadalis baltarusių.

Didžiausią pavojų ten gyvenančių žmonių sveikatai tebekelia užterštame dirvožemyje išauginta produkcija, taip pat miško uogos ir grybai. Tuo tarpu Baltarusijos valdžia mano, kad pavojus yra mokslininkų pramanytas.

Bet J.Bandaževskis savo veikaluose įrodė, kad yra priešingai, pažymėjo “Vokiečių banga”. Profesorius pateikė mokslinių duomenų, liudijančių, jog baltarusiai, gyvenantys užterštoje teritorijoje, serga kai kuriomis ligomis kelis kartus dažniau negu likusioje šalies dalyje.

Baltarusijos valdžia nutarė nenuoramą mokslininką nutildyti - įmesti už grotų. Profesorius už kiekvieną savo mokslinį traktatą gavo po metus kalėjimo.

Mokslininko žmona Galina kreipėsi pagalbos ir į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis paveiktų savo kolegą Baltarusijoje. Ji iš Kremliaus gavo formalų atsakymą, kad “teismo nuosprendis yra galutinis ir neskundžiamas”.