- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių antradienį per balsavimą parėmė iniciatyvą teikti paraišką dėl narystės NATO, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Paraiškos dėl narystės NATO teikimui pritarė 188, „prieš“ balsavo aštuoni parlamento nariai. Balsavime nedalyvavo trys deputatai.
Suomijos parlamente pirmadienį ir antradienį vyko debatai dėl vyriausybės ir prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės), šiuo metu viešinčio Stokholme, siūlymo pritarti sprendimui dėl šalies stojimo į Vakarų šalių gynybos aljansą.
Švedija anksčiau antradienį pasirašė oficialią paraišką dėl stojimo į NATO, Stokholmui išvakarėse paskelbus apie ketinimą jungtis prie 30 narių karinio aljanso.
Sekmadienį S. Niinisto ir Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Marin) išdėstė pasiūlymą dėl stojimo į NATO.
„Mūsų saugumo aplinka iš pagrindų pakito, – pirmadienį parlamentui sakė S. Marin. – Vienintelė šalis, kelianti grėsmę Europos saugumui ir dabar atvirai agresyviai kariaujanti, yra Rusija.“
Parlamento pritarimas reiškia, kad prezidentas ir vyriausybė gali pradėti oficialią paraiškos teikimo procedūrą.
„Šįvakar pasirašysime paraišką įstoti į NATO“, – „Yle“ sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).
„Tuomet, galbūt rytoj, kartu su Švedija Suomijos ambasadorius prie NATO pateiks paraišką NATO“, – nurodė jis.
Per iškilmingą ceremoniją Stokholme Suomijos ir Švedijos vadovai patvirtino, kad abi šalys kartu teiks paraiškas stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.
Šis žingsnis, paskelbtas Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) ir S. Niinisto, žymi istorinį atotrūkį nuo abiejų Šiaurės šalių ilgametės karinio neutraliteto politikos, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei po Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.
Tokia Šiaurės valstybių pozicija supykdė Kremlių, kadangi Švedija atsisako 200 metų senumo neutralumo politikos. Suomija tokios politikos laikėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Nors dauguma NATO narių nori kuo greičiau priimti abi šalis, Turkija gali apsunkinti šį procesą. Ankara kaltina Stokholmą ir Helsinkį neveiklumu prieš užsienyje gyvenančius kurdų kovotojus.
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį pakartojo savo praėjusią savaitę išdėstytą poziciją, kad abiejų Šiaurės šalių kelias į NATO toli gražu nebus sklandus. Visos 30 dabartinių NATO šalių turi sutikti, kad būtų atvertos durys naujoms narėms. R. T. Erdoganas apkaltino abi Šiaurės šalis atsisakant išduoti Turkijos ieškomus „teroristus“.
R. T. Erdogano komentarus S. Niinisto pavadino „stebinančiais ir įdomiais“.
„Pastarosiomis dienomis Turkijos pareiškimai labai greitai pasikeitė ir sugriežtėjo, tačiau esu tikras, kad išspręsime situaciją per konstruktyvias derybas“, – nurodė S. Niinisto.
Suomija, turinti 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija, 1939 metais patyrė Sovietų Sąjungos karinę invaziją.
Per vadinamąjį Žiemos karą suomiai įnirtingai priešinosi, bet galiausiai buvo priversti pasirašyti taikos sutartį su Maskva, pagal kurią sovietams buvo perleistos didelės teritorijos rytiniame Karelijos regione.
Kaip rodo naujausios apklausos, suomių, norinčių, kad jų šalis įstotų į bloką, dalis padidėjo iki daugiau kaip trijų ketvirtadalių ir yra daugiau kaip trigubai didesnė, lyginant su padėtimi iki vasario 24 dienos, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.
J. Bidenas su Suomijos ir Švedijos lyderiais aptars jų paraiškas
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Suomijos ir Švedijos lyderius, ir aptars su jais istorines jų šalių paraiškas įstoti į NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) su J. Bidenu aptars „paraiškas [įstoti į] NATO ir Europos saugumą, taip pat mūsų glaudžių partnerysčių stiprinimą dėl virtinės pasaulinių klausimų ir paramą Ukrainai“, sakė Baltųjų rūmų naujoji atstovė spaudai Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją2
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...