Kai kitas valstybes kamuoja ūkio sunkumai, Kalevalos šalis sparčiai žengia į priekį

Suomija spalį Londone vykusiame Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikime pasisakė prieš tai, kad Bendrijoje būtų sudarytas specialus fondas, biurokratiškai pavadintas Prisiderinimo prie besikeičiančių pasaulinių sąlygų fondu.

Suomijoje manoma, kad tokia priemonė neskatintų šalių, kurios nesuskubo prisitaikyti prie naujų aršios konkurencijos sąlygų.

Tuo metu, kai kitos valstybės karštligiškai ieško būdų, kaip išjudinti sąstingyje atsidūrusius savo ūkius, Kalevalos kraštu vadinama šalis sėkmingai konkuruoja su šalimis, kurios pripažintos pasaulio lyderėmis. Ūkio analitikai neatsistebi Suomijos daroma pažanga.

Šuolis per pusę amžiaus

Prieš pusę amžiaus Kalevalos kraštas garsėjo tik dideliais kiekiais gaminta celiulioze, nes miškų jam nestigo. Pasaulyje mažai kas žinojo vargingą šalį prie Poliarinio rato, kurioje gyveno menkai išsilavinę miškakirčiai ir valstiečiai.

Šiandien maža Šiaurės šalis su klestinčia aukštųjų technologijų ekonomika priklauso labiausiai konkurencingų šalių grupei, yra pasiekusi labai aukštą gyventojų išsilavinimo lygį. Dabar Suomija - socialiai orientuota valstybė, kurioje gyvena viena laisviausių bendruomenių pasaulyje, pažymi Amerikos laikraštis “Christian Sciense Monitor”.

Kalevalos kraštas dabar turi antrąjį pavadinimą - Nokia šalis. Niekam ne paslaptis, kad didžiausia planetoje mobiliųjų telefonų gamintoja yra Suomijoje. Ši šalis užima net 32 proc. pasaulinės mobiliųjų telefonų gamybos rinkos.

Klestinti kompanija prieš beveik pusantro šimto metų įkurta ant upės, vardu Nokia, krantų. Tada bendrovė tik kirto ir plukdė medieną.

Dabar “Nokia” turi daugiau kaip 60 tūkstančių darbuotojų, bendrovė mokslo tyrimams skiria maždaug trečdalį visoje Suomijoje skiriamų lėšų.

Aukštasis mokslas - nemokamas

Ūkio analitikai iš viso pasaulio stengiasi įspėti Suomijos sėkmės paslaptis. Tačiau Helsinkio universiteto socialinių mokslų daktaras Ristas Erasaris “Christian Sciense Monitor” korespondentui sakė, kad “Suomijos patirties neįmanoma nukopijuoti ir ją pritaikyti kitoms valstybėms”.

“Šios nedidelės, socialiai orientuotos, valstybės modelis yra toks suomiškas, kad jo negalima mechaniškai perkelti į kitą dirvą. Tiesa, kai kuriuos jo komponentus, pavyzdžiui, švietimo sistemą galima būtų ir “eksportuoti”, - žurnalistui teigė R.Erasaris.

Universitetinis išsilavinimas Suomijoje - nemokamas. Valstybė rūpinasi, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo kilmės ar gyvenamosios vietos, gautų deramą išsilavinimą.

“Mes buvome varginga šalis, kurios gyventojų nedaug. Jeigu norėjome tapti modernia bendruomene, turėjome tobulėti, o tam buvo reikalingas kiekvienas suomis, turintis solidų išsilavinimą”, - amerikiečių laikraščio korespondentui sakė Švietimo valdybos tarptautinio skyriaus vedėja Rita Lampola.

Socialinio solidarumo doktrina - dogma

Valstybė savo piliečiais pasirūpina bet kokiu atveju. Darbo netekęs žmogus bedarbio pašalpą, kuri yra gana solidi, gauna net iki pusantrų metų. Išėję į pensiją, suomiai gauna maždaug 60 proc. savo paskutinių dvejų metų atlyginimo.

Suomijoje savotiška dogma tapo socialinio solidarumo doktrina: turi daugiau pajamų, daugiau moki mokesčių. Tas socialinis solidarumas akcentuojamas visur, net skiriant baudas už administracinės teisės pažeidimus.

Pavyzdžiui, “dešrų karaliumi” vadinamo milijonieriaus Achčio Salonojo sūnus Jusis buvo nubaustas 170 tūkstančių (!) eurų bauda už tai, kad vairuodamas du kartus viršijo leistiną greitį. Suomijos žiniasklaida pranešė, kad pažeidėjo metinės pajamos pernai viršijo 7 milijonus eurų.

“Socialiai orientuota valstybė bus negyvybinga, jeigu kiekvienas iš mūsų nesiims valstybės išlaidų naštos, žinoma, pagal individualias galimybes”, - sako Ekonomikos analizės centro vadovas Petris Rouvinenas ir priduria: “Suomiams būdingas kolektyvizmo ir socialinio teisingumo jausmas. Tik toks mentalitetas sudaro sąlygas, kad mūsų socialinis modelis sėkmingai veiktų”.

Nuo kaimynių atsilieka

Kad ir kokie įspūdingi būtų Suomijos laimėjimai, ji vis dar atsilieka nuo savo kaimynių pagal išlaidas socialinėms reikmėms. Švedija tam skiria beveik 30 proc. BVP, iš naftos dolerių pralobusi Norvegija - dar daugiau.

Visų Suomijos partijų atstovai nuolat kartoja, kad jų nuolatinio dėmesio centre - socialinė politika. “Ši politika, tvirtai remiama visų politinių ir visuomeninių sluoksnių, grindžiama suomių gyvensenos principais, kuriuos išpažįsta vyriausybė, darbdaviai ir profsąjungos”, - rašo “Christian Sciense Monitor”.

Socialinį valstybės modelį remia net opozicinė Konservatorių partija. Ji neseniai mėgino pasiekti, kad būtų įvestas nors simbolinis mokestis už naudojimąsi bibliotekomis, bet visuomenės liko nesuprasta.

Pasiūlymą pavadino abejotinu

Suomijos atstovai abejotinu pavadino praėjusį mėnesį Londone vykusiame ES viršūnių pasitarime pateiktą pasiūlymą kurti kelių milijardų eurų dydžio fondą, skirtą sušvelninti išaugusios pasaulinės konkurencijos poveikį, ir pareiškė, jog tai pernelyg brangu ir veikiausiai taptų savotišku atlygiu tiems, kurie nesugebėjo imtis reformų.

Šis Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas, kurį remia Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras bei Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas, turėjo tapti neformalaus ES lyderių susitikimo Londone pagrindine tema.

Nekonkurencingai Europos pramonei tapus pasaulinės konkurencijos auka, šio fondo tikslas būtų gelbėti žlungančias bendroves, kurios vengė laiku imtis reformų, Britanijos sostinėje sakė Suomijos atstovai.

Siūlomam Prisiderinimo prie besikeičiančių pasaulinių sąlygų fondui priešinasi ne tik Vokietija ir Suomija, bet ir kelios kitos mažesnės Bendrijos narės, įskaitant Estiją, Švediją ir Daniją.