Neutralumo idėja prarado patrauklumą

Neutralių šalių gretos per artimiausius metus gali smarkiai praretėti. Kai rugsėjį Suomijos gynybos ministras Janas Erikas Enestamas pareiškė, kad “Suomija lėtai, bet planingai juda narystės NATO link”, šie karinės žinybos vadovo žodžiai tapo didele sensacija.

Per porą mėnesių aistros aprimo, ir Helsinkis jau konkrečiai svarsto, kada šalis, daug dešimtmečių propagavusi neutralumą, galėtų prisijungti prie Šiaurės Atlanto gynybos aljanso, kuris praėjusią savaitę paskelbė apie istorinę plėtrą.

Kol kas neaišku, kiek laiko prireiks, kol Suomija taps NATO nare, bet, kaip savo komentare pažymėjo britų žinių agentūra BBC, “niekas neabejoja, kad suomių neutralumo era baigiasi”.

Maždaug po metų Suomijos parlamentas ir vyriausybė svarstys naująją šalies gynybos strategiją. Jeigu jai bus pritarta, oficialusis Helsinkis pateiks prašymą priimti į NATO. Kadangi ši šalis atitinka visus aljanso keliamus reikalavimus, jai nereikės tokio “egzamino”, kurį turėjo išlaikyti buvusios komunistinės šalys, į aljansą pakviestos Prahoje. BBC mano, kad Suomija į NATO gali įstoti per artimiausius trejus ketverius metus, žodžiu, artimiausioje ateityje.

Pokario laikais Sovietų Sąjungos primesta sutartis griežtai apibrėžė, kad Suomija - neutrali šalis. Šis statusas smarkiai suvaržė Kalevalos krašto suverenumą. Politologai netruko sugalvoti finliandizavimo terminą. Jis reiškė, jog Suomijos savarankiškumas - ribotas.

Šioje šalyje negalėjo būti rengiami kariniai manevrai, kuriuose dalyvautų Vakarų šalių karinės pajėgos. Visi Suomijos teritorijoje sulaikyti politiniai pabėgėliai turėjo būti sugrąžinami į Sovietų Sąjungą. Suomių atstovas Jungtinėse Tautose (JT) nedrįso paremti JT rezoliuciją, smerkusią SSRS agresiją Afganistane 1979 metais.

Kalevalos šalis buvo paversta klusnia SSRS kaimyne. Toks neutralumas suomiams apkarto. Po Sovietų Sąjungos žlugimo situacija iš esmės pasikeitė. Nelygiateisė sutartis buvo anuliuota. Būtent tuomet pasigirdo balsų, kad tik buvimas aljanse garantuos šaliai ramią ateitį. Žinoma, suomiams su tokiomis staigiomis permainomis sunku apsiprasti.

Dauguma suomių dar nepritaria jų šalies narystei aljanse, tačiau daugelis mano, kad ji vis tiek turės prisijungti prie didėjančio karinio aljanso.

Apklausa, kurią grupei regioninių laikraščių atliko viešosios nuomonės tyrimų agentūra “Suomen Gallup”, parodė, kad 62 proc. suomių dar nenori narystės NATO. 18 proc. apklaustųjų mano, kad Suomija turėtų prisijungti prie aljanso, o 20 proc. neišreiškė jokios nuomonės.

Tačiau 70 proc. apklaustųjų teigė, kad Suomija per ateinančius metus vis tik nuspręs pateikti prašymą narystei.

Už Suomijos narystę NATO vakar aiškiai pasisakė buvęs jos prezidentas Martis Achtisaris. Jis pirmą kartą pareiškė, jog jo šaliai reikėtų atsisakyti neutralumo ir stoti į aljansą. Savo nuomonę eksprezidentas pagrindė geopolitinės padėties pasikeitimais, pasibaigus “šaltojo” karo epochai.

M.Achtisaris sakė, kad NATO liko vieninteliu forumu, kuriame JAV ir kitos šios organizacijos narės gali kalbėtis iš “politiškai lygių” pozicijų.

Anot BBC, M.Achtisaris sakė, kad Suomija galėtų turėti daugiau tarptautinės įtakos tik būdama NATO nare.