Gruzijos prezidentas parodė norą susitaikyti su Rusija, kai jai
išdavė kelis asmenis, kaltinamus terorizmu

Gruzija praėjusį savaitgalį išdavė Rusijai Jusufą Krymšamchalovą, pagal tautybę karačiajų, kuris, kaip tvirtina oficialioji Maskva, daug prisidėjo prie gyvenamųjų namų susprogdinimo Maskvoje ir Volgodonske 1999 metų rugsėjį. Prieš tai Rusijai dviem etapais buvo išduoti aštuoni čečėnai, radę prieglobstį Pankisio tarpeklyje. Šiuos Maskvai palankius Tbilisio žingsnius apžvalgininkai iš karto įvertino kaip prezidento Eduardo Ševardnadzės bandymus susitaikyti su Rusija po ilgoko “šaltojo” karo tarp dviejų NVS šalių.

“Sūnus paklydėlis pagaliau sugrįžo po Maskvos sparnu”, - taip pastaruosius įvykius Gruzijoje komentavo interneto laikraštis “Strana.ru”, aiškiai turėdamas galvoje E.Ševardnadzę.

Pagrindinis kaltinamasis

Gruzijos pajėgos J.Krymšamchalovą sučiupo praėjusį savaitgalį Pankisio tarpeklyje, netoli Rusijos sienos. Per kautynes dar du karačiajai - Timūras Bačijajevas ir Rašidas Chubijevas - buvo nušauti.

Maskvos pareigūnai visą laiką įrodinėjo, kad gyvenamuosius namus Rusijos sostinėje ir Volgodonske susprogdino teroristų brigada, kuriai vadovavo būtent T.Bačijajevas. Federalinė saugumo tarnyba (FST) tvirtino, jog kaip tik jis atgabeno į Maskvą daug sprogmenų ir apskritai buvo visos grupuotės vadovas. J.Krymšamchalovo, T.Bačijajevo ir R.Chubijevo ieškojo FST ir Interpolas. Jie slapstėsi Pankisio tarpeklyje. Aplinkybės privertė juos palikti tarpeklį. Kai jie patraukė Gruzijos ir Azerbaidžano sienos link, pakliuvo į pasalą.

B.Berezovskio versija

Tačiau į atvirą konfliktą su Kremliumi stojęs Rusijos magnatas Borisas Berezovskis, vėliau turėjęs pabėgti į Londoną, kartu su bendraminčiais tebetvirtina, jog namus Maskvoje ir Volgodonske susprogdino FST, o kaltę suvertė čečėnams ir kitiems Šiaurės Kaukazo tautų atstovams, kad vėl galėtų pradėti karą Čečėnijoje.

Kaip vieną pagrindinių FST kaltės įrodymų B.Berezovskis akcentuoja incidentą Riazanėje, kur 1999-ųjų rudenį apdairūs gyventojai rūsyje aptiko maišų, kuriuose, kaip nustatė milicijos ekspertai, buvo sprogstamoji medžiaga. B.Berezovskis tvirtina, FST taip ruošėsi dar vienam nusikaltimui ir į rūsį sukrovė tuos sprogmenis.

Vėliau šio incidento tyrimą perėmusi FST staiga ėmė tvirtinti, kad maišuose esą buvo ne sprogstamoji medžiaga, bet cukrus, o visas šis tariamas atsitikimas tebuvo gyventojų budrumo išmėginimas po tragedijų Maskvoje ir Volgodonske.

Tuo tarpu B.Berezovskis ir buvęs FST papulkininkis Aleksandras Litvinenka įrodinėja, kad T.Bačijajevas, kaip ir keli kiti įtariamieji niekuo dėti; esą jie buvo priversti slapstytis, nes Rusijoje jų laukė susidorojimas.

Dabar, kai T.Bačijajevas nukautas, dalis paslapčių, susijusių su namų sprogdinimais Maskvoje ir Volgodonske, nuėjo į kapą.

Tačiau ši mirtis E.Ševardnadzei palengvino suartėjimą su Kremliumi.

Rugsėjo ultimatumas

Kas paskatino E.Ševardnadzę vėl suartėti su Maskva? Neabejojama, kad didžiausią įtaką padarė rugsėjį paskelbtas Rusijos ultimatumas. Jį paskelbė asmeniškai Vladimiras Putinas.

Ultimatumas buvo grėsmingas: jeigu pati Gruzijos valdžia nesutramdys čečėnų kovotojų, susispietusių Pankisio tarpeklyje, Rusija tai padarys savo jėgomis. V.Putinas taip pat apkaltino Gruzijos vadovybę, kad ši nepajėgi kontroliuoti savo teritorijos.

E.Ševardnadzė tada tikėjosi, kad jį, kaip pasaulinės politikos veteraną, pelniusį Vakarų pagarbą, užstos nors Vašingtonas ir Londonas. Dideliam jo nusivylimui, taip neatsitiko.

Vašingtonas pasijuto esąs suvaržytas: jo tarptautinė politika, kurios kertinis akmuo - kova su tarptautiniu terorizmu - tiesiogiai susišaukia su Kremliaus veiksmais Čečėnijoje. Po rugsėjo 11-osios JAV ir Rusija - partnerės, atremiančios tų pačių jėgų atakas. Žmogaus teisės, kurių pažeidinėjimu anksčiau buvo kaltinama Maskva, Vakaruose dabar nustumtos į antrą planą.

Po ilgų apmąstymų E.Ševardnadzei neliko kitos išeities, kaip taikytis su Maskva. Bet tam reikėjo ryžtingų priemonių prieš čečėnus, ir ne tik Pankisio tarpeklyje.

E.Ševardnadzė nusprendė veikti. Maskva jį pagyrė, nors tautiečiai jam kritikos nepagailėjo.

Spaudimas ir iš Londono

E.Ševardnadzei spaudimą darė ne tik Maskva, bet ir jos partnerė antiteroristinėje koalicijoje - Didžioji Britanija. Ji irgi buvo priversta pareikšti daug priekaištų Tbilisiui, kai Gruzijos sostinėje vidurvasarį buvo pagrobtas britas verslininkas Piteris Šo. Į visus Londono paklausimus, koks likimas ištiko britą, gruzinų pareigūnai kelis mėnesius tik skėsčiojo rankomis, neturėdami ką atsakyti.

Praėjusį savaitgalį buvo surastas ir britas. Gruzijos valstybės saugumo ministras Valerijus Chaburzanija pranešė, jog Pankisio rajone veikusi teroristų grupė, įtariama P.Šo pagrobimu, sutriuškinta, o britas įkaitas - išvaduotas.

Reidas prieš svetimšalius

ITAR-TASS-ELTA. Dabar Gruzijoje atliekamas “pasų ir vizų režimo patikrinimas nėra nukreiptas prieš čečėnus”. Tai E.Ševardnadzė pareiškė vakar, kalbėdamas per nacionalinį radiją. Pasak jo, priemonėmis, kurių buvo imtasi šeštadienį, “buvo siekiama sustiprinti registracijos režimą”.

Prezidentas pareiškė viltį, jog Gruzijoje daugiau kaip 90 metų gyvenantys čečėnai kistinai, taip pat 4 tūkstančiai čečėnų pabėgėlių “teisingai supras teisėsaugos organų profilaktines priemones”. “Nors ginkluotos čečėnų grupės 1992-1993 metais Abchazijoje kariavo prieš gruzinus, mes 2000-2001 metais priglaudėme čečėnų pabėgėlius, kurie dabar gyvena Pankisio tarpeklyje. Nesame kerštinga tauta, kiek galėdami padedame pabėgėliams”, - pažymėjo valstybės vadovas. Bet, pareiškė prezidentas, Gruzijos valdžia ir gyventojai “niekam neleis destabilizuoti padėties, kelti grėsmės šalies saugumui”.

Šeštadienį Gruzijoje buvo surengtas reidas šalyje nelegaliai gyvenantiems asmenims išaiškinti. Į policiją buvo pristatyta apie 80 žmonių, kurių didžiąją dalį sudarė čečėnai. Buvo patikrinti visų jų dokumentai ir paimti pirštų atspaudai.

Gruzijos žmogaus teisių gynėjai tokį valdžios elgesį su čečėnais įvertino kaip jų teisių pažeidimą ir kaip Tbilisio pataikavimą Maskvai.