Japonams, kuriuos pagrobė Šiaurės Korėjos agentai, suteikta malonė paviešėti gimtinėje

Po maždaug ketvirčio amžiaus komunistinis Šiaurės Korėjos režimas pripažino, kad slaptai grobė Japonijos piliečius, kuriuos po to vertė veikti prieš savo gimtinę. Pchenjanas prisiėmė kaltę už 13 japonų prievartinį išvežimą į Šiaurės Korėją.

Komunistinio režimo pareigūnai teigia, kad iš visų pagrobtųjų iki šiol gyvi tik penki. Praėjusį mėnesį jiems buvo leista apsilankyti gimtinėje. Įkaitais Šiaurės Korėjoje buvo likę jų šeimos.

Istorija tarsi iš romanų apie šnipus

Japonijos piliečių grobimas labai primena romanų apie šnipus siužetus, pažymi Maskvos savaitraštis “Echo planety”. Tačiau trylikos japonų išgyvenimai - tikroviški.

Apie komunistinio režimo agentų veiklą Tekančios saulės šalyje sklido daug gandų, dalis jų buvo ties fantastikos riba. Bet tai, kokius nusikaltimus Japonijoje vykdė Šiaurės Korėjos specialiosios tarnybos, smarkiai sukrėtė japonus.

Paslapties šydas nukrito, kai Japonijos ministras pirmininkas Dziušintiras Koidzumis šiemet nuvyko istorinio vizito į Pchenjaną ir čia susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Čen Iru. Pastarasis, spiriamas įrodymų, pagaliau pripažino, kad nuo 1970 iki 1980 metų komunistinio režimo agentai pagrobė trylika japonų, iš kurių tik penki gyvi iki šiol.

Per pokalbį su Dz.Koidzumiu Kim Čen Iras pažadėjo, kad tiems penkiems japonams bus leista dvi savaites paviešėti gimtinėje. Pažadą diktatorius ištesėjo. Pagrobtieji jau lankėsi tėvynėje, kurią vėl turėjo apleisti, nes įkaitais Šiaurės Korėjoje liko jų artimieji.

Užpuldavo pajūryje

Tie penki japonai, kuriems buvo leista pakvėpuoti gimtinės oru, buvo pagrobti laikotarpiu nuo 1978 iki 1980 metų. Šiaurės Korėjos agentai Japonijoje veikė pagal labai paprastą schemą.

Jie laukdavo, kol prie Tekančios saulės šalies krantų, bet neutraliuose vandenyse, pasirodys Šiaurės Korėjos laivas. Tada agentai puldavo iš anksto numatytas aukas, kai jos vaikščiodavo pajūryje.

Žmonės būdavo apsvaiginami, kemšami į maišus ir guminėmis valtimis plukdomi prie lūkuriuojančio laivo. Visa tai vykdavo Japonijos pakrantėje, priešais Korėjos pusiasalį.

Agentai du sykius pagrobė jaunas poras, kai jos vaikštinėjo prie jūros. Kartą jų auka tapo 19-metė medicinos sesuo, leidusi laiką su motina. Pastaroji agentų nedomino, nes buvo netinkamo amžiaus.

Kas nutiko kitiems

Japonijos valdžia neskuba patikėti Šiaurės Korėjos pareigūnų pasakojimais, kad kiti aštuoni pagrobtieji jau mirę. Tiesą atskleisti pamėgino japonų ekspertų grupė, kuri lankėsi Šiaurės Korėjoje. Misijos metu pavyko surinkti šiokių tokių duomenų.

Ekspertai pargabeno į gimtinę kai kurių tariamai mirusių Japonijos piliečių dokumentų ir asmeninių daiktų.

Pchenjanas misijos nariams pateikė pluoštą dokumentų apie aštuonių japonų mirties aplinkybes. Vienoje pažymų nurodoma, kad pagrobtoji pasikorė ligoninėje, kur ji buvo gydoma nuo depresijos.

Dokumentuose taip pat tvirtinama, kad du Japonijos piliečiai esą nusinuodijo dujomis, dar du išėjo Anapilin įvykus autoavarijoms, vienas nuskendo. Ir tik du esą mirė natūralia mirtimi.

Paklausti, kur pagrobtieji palaidoti, Pchenjano pareigūnai tvirtina, kad dalies japonų kapus nuplovė dideli potvyniai.

Režimas gudrauja

Krinta į akis tai, kad šešiais atvejais iš aštuonių kalbama apie nenatūralią mirtį. Japonų įtarimą didina tai, kad dviejų žuvusiųjų palaikai buvo kremuoti net du kartus.

Tai smarkiai sumažino galimybes ne tik ištirti mirties aplinkybes, bet ir nustatyti asmens tapatybę DNR analizės būdu. Japonijos žiniasklaida pranešė, kad kai kurie palaikai buvo pakartotinai kremuoti prieš pat Dz.Koidzumio vizitą į Pchenjaną.

Dauguma ekspertų Japonijoje mano, kad dalis pagrobtų japonų, kuriuos Šiaurės Korėjos valdžia paskelbė mirusiais ar žuvusiais, - gyvi, bet jiems užčiauptos burnos. Paprasčiausiai jų veiklos pobūdis buvo ar yra toks, kad komunistinis režimas nerizikavo jiems leisti “paatostogauti” gimtinėje. Jie galėjo atskleisti visą Šiaurės Korėjos šnipų tinklą, tebeveikiantį Japonijoje, pažymi “Echo planety”.

Prisakyta tylėti

Tiems penkiems japonams, kuriems Pchenjano režimas leido paviešėti tėvynėje, buvo griežtai prisakyta laikyti liežuvį už dantų. Priešingu atveju nukentėtų ne tik jie patys, bet ir jų šeimų nariai.

Tos penkiukės giminės ir bičiuliai tą gerai suprato. “Savo seno draugo nieko neklausinėjau, kad nepadaryčiau jam nemalonumų, - sakė Japonijos žurnalistams Juitis Kojama, kuris studijavo kartu su Kaoru Hasuike, dvi savaites “atostogavusiu” tėvynėje. - Gerai žinojau, kad jis visos tiesos atskleisti negali”.

Beveik visi pagrobtieji dirbo japonų kalbos dėstytojais Pchenjano šnipų mokyklose, o jų dokumentais naudojosi agentai, veikę užsienyje.

Visų trylikos japonų likimai - sudaužyti. Net ir tų, kurie dvi savaites “atostogavo”.