Žmogaus teisių gynimo organizacijos Vakaruose įtariai žiūri į paslaptingas čečėnų vadų mirtis Rusijos kalėjimuose  

Dviejų žinomų čečėnų karo vadų mirtys Rusijos kalėjimuose su mažiau negu pusmečio intervalu kai kurioms žmogaus teisių gynimo organizacijoms, veikiančioms Vakaruose, atrodo ne tiek keistai, kiek įtartinai. Savaitgalį Solikamsko kalėjimo administracija paskelbė, kad nuo kraujo išsiliejimo į smegenis mirė garsus čečėnų karo vadas Salmanas Radujevas, dar žinomas ir kaip žuvusio Čečėnijos prezidento Džoharo Dudajevo žentas.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad kalėjimo medikai per vieną parą, praėjusią nuo Kizliaro antpuolio organizatoriaus mirties, spėjo paskelbti dvi skirtingas jos priežastis.

Rugpjūtį taip pat įtartinai mirė kitas žinomas karo vadas, buvęs Čečėnijos valstybės saugumo ministras Turpalas Ali Atgerijevas. Po jo staigios mirties Jekaterinburgo kalėjimo administracija irgi skelbė skirtingas priežastis.

Dvi diagnozės

Telekanalas NTV “Mir” pažymėjo, kad tiek S.Radujevo, tiek ir T.A.Atgerijevo atveju medikai pateikė prieštaraujančias mirties priežasčių versijas. Dažniausiai buvo minimi kraujo išsiliejimai, kurių priežastimi galėjo būti ir sumušimai.

Bausmės atlikimo įstaigų valdybos (BAĮV) viršininkas Vladimiras Jaluninas rugpjūtį iš pradžių pareiškė, kad T.A.Atgerijevas (33 metų) mirė nuo leukozės. Jis rėmėsi Jekaterinburgo kalėjimo gydytojų, konstatavusių kraujo išsiliejimą į inkstus, išvada.

Tačiau, praėjus vos valandai po V.Jalunino pareiškimo, kalėjimo administracija paskelbė, kad buvęs saugumo ministras mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Tuo tarpu T.A.Atgerijevo šeima teigė, kad jis tikrai sirgo, bet ne leukoze, o tuberkulioze.

Į visą šią painiavą įtariai žiūri žmogaus teisių gynimo organizacijos, veikiančios Vakaruose. Viena jų - “Tarptautinė amnestija” paskelbė, kad, jos nuomone, turėtų būti sudaryta tarptautinė ekspertų komisija, kuri ir nustatytų tikrąsias S.Radujevo mirties priežastis, jau apaugusias visokiais gandais. “Tarptautinė amnestija” kategoriškai smerkia bet kokias terorizmo apraiškas, tačiau kartu ji aršiai gina kiekvieno nuteistojo teises, taip pat ir kalinio teisę gyventi.

T.A.Atgerijevo artimieji po jo mirties viešai apkaltino Jekaterinburgo kalėjimo pareigūnus, kad šie leido kitiems kaliniams sumušti čečėnų karo vadą, kuris netrukus mirė.

Britai reikalaus garantijų

Dvi mirtys, kurias skiria mažiau negu pusmetis, gali būti labai nemalonios Rusijos generalinei prokuratūrai, tebereikalaujančiai, kad Didžioji Britanija išduotų Čečėnijos prezidento Aslano Maschadovo asmeninį atstovą Achmedą Zakajevą, kurio likimą turės nulemti Londonas.

Danijos, atsisakiusios išduoti čečėnų veikėją, vienas pagrindinių tokio žingsnio motyvų toks: ekstradicija keltų pavojų jo gyvybei. Kopenhaga nenusileido Maskvos reikalavimui, nors Rusijos pareigūnai danams buvo pažadėję, kad A.Zakajevo išdavimo atveju jis nebus kankinamas ar kalėjime mušamas kitų kalinių.

Britų žinių agentūra BBC teigia, kad tokių garantijų tikriausiai pareikalaus ir Londonas. Žinoma, Maskva jas duos, bet ar britai jomis patikės, dar neaišku.

Tragiškas S.Radujevo likimas netikėtai davė daugiau šansų A.Zakajevui, kad jis nebus išduotas Rusijai.

Karas su mirusiaisiais

Dar nežinia, ar S.Radujevo palaikai bus perduoti jo artimiesiems. Prieš mėnesį Valstybės Dūma priėmė įstatymą, pagal kurį asmenų, apkaltintų terorizmu, palaikai giminėms neatiduodami. Tačiau Kizliaro antpuolio organizatorius buvo nuteistas dar prieš šio įstatymo priėmimą, todėl Rusijos pareigūnai galutinai nenusprendė, kaip elgtis šiuo atveju.

BAĮV atstovas elektroninio laikraščio “Gazeta.ru” korespondentui vakar tvirtino, kad Dž.Dudajevo žento palaikai jo artimiesiems tikrai nebus perduoti. Pasak jo, “nuteistasis Radujevas bus palaidotas pagal instrukciją, atitinkančią įstatymus”.

“Mirusiojo palaikai giminaičiams tikrai nebus atiduoti; tam nėra jokio teisinio pagrindo”, - teigė atstovas.

Tačiau Solikamsko kalėjimo administracijos nuomonė šiuo klausimu visai kitokia. Administracijos atstovas “Gazeta.ru” korespondentui sakė, kad S.Radujevas bus palaidotas bendrose Solikamsko kapinėse, bet tik tuo atveju, jeigu jo artimieji per tris paras palaikų neatsiims.

Į klausimą, ar Kizliaro antpuolio organizatoriui galioja neseniai priimtas įstatymas, pagal kurį teroristų palaikai giminaičiams neatiduodami, kalėjimo administracijos atstovas teigė, kad toks įstatymas ar jį atitinkanti instrukcija Solikamsko dar nepasiekė, todėl bus vadovaujamasi ankstesne instrukcija. Pagal ją mirę kaliniai, jeigu jų palaikų giminaičiai neatsiima per tris paras, laidojami atskirame miesto kapinių sektoriuje, sakė kalėjimo administracijos atstovas.

Per debatus Valstybės Dūmoje, kai buvo svarstoma, ar reikia artimiesiems atiduoti nukautų teroristų palaikus, dešiniųjų frakcija viešame pareiškime nurodė, jog “karas su mirusiaisiais yra amoralus”.

Mirė ar buvo užmuštas?

Oficialiai paskelbta, kad S.Radujevas (35 metų), prieš metus nuteistas kalėti iki gyvos galvos, Permės srities kalėjimo ligoninėje mirė nuo gausaus vidinio kraujavimo. Labiausiai jis išgarsėjo 1996 metų sausį, kai Kizliaro miesto ligoninėje įkaitais paėmė daugiau kaip 2 tūkst. žmonių.

“Dėl jo mirties priežasties negali būti jokių abejonių, - NTV “Mir” sekmadienį pabrėžė Rusijos teisingumo viceministras Jurijus Kalininas. - Manęs jau klausė, ar jis buvo sumuštas, nužudytas. Bet toks klausimas net nekyla”.

Viceministrui viskas aišku. Bet klausimų kyla tarptautinėms žmogaus teisių gynimo organizacijoms. Todėl “Tarptautinė amnestija” savo pareiškime klausia: “Kaip atsitinka, kad jauni žmonės, atlaikę karo sunkumus, patekę į kalėjimą taip staigiai miršta?”

S.Radujevo artimieji jau pareiškė, kad dėl jo mirties kalta Solikamsko kalėjimo administracija.

Keli pasikėsinimai

Savo islamistine retorika, narsa ir tankia raudona barzda garsėjęs S. Radujevas buvo sučiuptas 2000 metų kovą, ir Rusija tada pateikė jo areštą kaip svarbią tarpinę pergalę kovojant su čečėnais. Nors antrajame Čečėnijos kare jis jau nedalyvavo ir buvo susikivirčijęs su dauguma čečėnų karo vadų, po Kizliaro įkaitų dramos jis buvo vienas labiausiai Rusijos ieškomų nusikaltėlių.

Į S.Radujevo gyvybę anksčiau nesėkmingai buvo surengti keli pasikėsinimai.

Čečėnijos islamo šariato teismas per trejus faktinės nepriklausomybės metus buvo skyręs jam laisvės atėmimo bausmę už maišto prieš A.Maschadovą kurstymą, bet Čečėnijos valdžios institucijos jo niekada nebuvo suėmusios.

Per pasikėsinimus sužalotą veidą S.Radujevas slėpdavo po didele barzda ir akiniais nuo saulės. Kartą, kai jau buvo manoma, kad jis žuvo, Dž.Dudajevo žentas vėl pasirodė, bet jo veidas buvo taip pasikeitęs, kad žurnalistai atpažino jį tik pagal balsą. Pasklidus kalboms, kad Vokietijoje jam buvo padaryta veido rekonstrukcijos operacija naudojant titano implantus, S.Radujevas gavo “Titaniko” pravardę.