Dėl vis priešiškesnio Rusijos elgesio ir po prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimo į Baltuosius rūmus vis silpnėjančių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis Vokietija siekia pertvarkyti savo kariuomenę.
Berlynas yra įsipareigojęs iki 2035 metų karių skaičių padidinti iki mažiausiai 260 tūkst., o pernai įvedė naują savanoriškos tarnybos modelį.
Pasak ministerijos, liepos pabaigoje karių skaičius siekė 186 700, t. y. buvo maždaug 2 proc. didesnis negu metais anksčiau.
„Tai yra naujas aukščiausias lygis per pastaruosius maždaug 13 metų“, – teigiama ministerijos pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad šis skaičius atitinka kariuomenės numatytą tikslinį 186 000–190 000 karių intervalą.
„Bundesveras (ginkluotosios pajėgos) taip pat fiksuoja naujus paraiškų skaičiaus ir naujų karių priėmimo rekordus, o augimo tempai, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, siekia dviženklį skaičių“, – rašoma pranešime.
Pagal savanoriškos tarnybos modelį buvo įvesta privaloma visų 18-mečių vyrų atranka, nors prie privalomosios karo tarnybos nebuvo grįžta.
Pagal šį modelį kariuomenėje tarnauja apie 12 100 savanorių ir trumpalaikės karinės tarnybos karių – maždaug 6 proc. daugiau nei pernai.
Tačiau viešojoje erdvėje vis pasigirsta nuogąstavimų, kad įtraukimas į kariuomenę vis dar vyksta pernelyg lėtai, kad būtų įgyvendintas kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) siekis sukurti stipriausią konvencinę kariuomenę Europoje.
Thomas Roewekampas (Tomas Rėvenkampas), F. Merzo konservatyviosios partijos narys ir parlamento Gynybos komiteto pirmininkas, naujienų agentūrai AFP neseniai duotame interviu teigė, kad Vokietijai vis dėlto gali tekti apsvarstyti galimybę vėl įvesti privalomąją karinę tarnybą.
Atitinkamą sprendimą, anot jo, reikės priimti ne vėliau kaip iki 2027 metų liepos.
Naujausi komentarai