Šokoladą galima vadinti dievų maistu

Šokoladą galima vadinti dievų maistu

Šokoladą galima būtų pavadinti viena didžiausių žmogaus silpnybių. Nors šio “nuodėmingo” skanėsto tikrai nerekomenduoja vartoti dietologai, bet jis vis tiek išlieka tarp pačių populiariausių. Vienas iš saldumynų svarbiausių ingredientų, neatsiejamas produktas smaližių lentynose... Dažnai pirkdami net nesusimąstome, iš kur visa tai atkeliavo. O juk šokoladui daugiau nei 3000 metų...

Majų kultūros dalis

Kakavos, iš kurios ir gaminamas šokoladas, “šaknys siekia” daugiau nei 2000 metų prieš mūsų erą. Pirmieji žmonės, gaminę šokoladą, buvo Meksikos ir Centrinės Amerikos senosios tautos. Ankstyvieji majai augino kakavą ir pavertė ją gėrimu.Jie ir jų protėviai šeštąjį mūsų eros dešimtmetį pradėjo auginti šį Amazonės miškų medį savo kiemuose. Ir ne tik augino, bet ir fermentavo, kepino ir malė jų sėklas, norėdami pagaminti iš jų tam tikrą pastą.Tada ,sumaišyta su vandeniu, čilių pipirais ir kitais ingredientais, ši pasta tapdavo putojančiu aitriu gėrimu.Kadangi cukrus ir majų, ir actekų kultūroms dar buvo nežinomas, gėrimas buvo papildomas įvairiais prieskoniais, net čilių pipirais ar kukurūzų miltais, kad geriau atskleistų savo savybes...Majai kakavos medį vadino cacahuaquchtl… “medžiu”, o žodis “šokoladas” kilęs iš majų žodžio “chocoatl”, kuris reiškia “sūrus vanduo”. Šis, manyta, turėjęs sveikatos eliksyro savybių…

Majams kakavos ankštys simbolizavo gyvybę ir derlingumą.Juk nieko nėra svarbiau! Akmenys iš jų rūmų ir šventyklų turi daugybę raižinių , vaizduojančių kakavos ankštis.Vėliau šis simbolis buvo dažnai vartojamas religiniuose ritualuose, o tekstuose kakava minima kaip dievų maistas.Taigi šokoladas nebuvo vien tik jų mėgstamas gėrimas. Jam buvo skiriamas svarbus vaidmuo įvairiose visuomenės gyvenimo srityse.

Actekai tikėjo, kad, suvalgius kakavos medžio vaisių, įgyjama daugiau išminties ir galių. Actekų imperatorius Montesuma taip mėgo kakavos gėrimą, kad išgerdavo 50 taurių per dieną.Šis gėrimas buvo prabangos dalykas, būdavo patiekiamas aukso taurėse, kurios būdavo išmetamos panaudotos vos vieną kartą!

Šokolado kelionė į Europą

Bet iki pat 1492 metų Senasis pasaulis nieko nežinojo apie šokoladą.Kai žymusis keliautojas Kristupas Kolumbas pirmąkart aplankė Ameriką, jis atrado daug naujų produktų: bulves, pomidorus, kukurūzus. Bet tarp daugybės daržovių Kolumbas praleido faktą, kad išvis kakava buvo maistas. Kadangi tarp senovės kultūrų kakavos pupelės buvo naudojamos ir kaip monetos, tai, Kolumbui sugrįžus į gimtąją Ispaniją, jų kitoms savybėms tirti nebuvo skirta tiek dėmesio.

Atrasti tikrąją šokolado vertę teko Fernandui Ortezui, didžiam ispanų keliautojui. Šis Ispanijos vardu įkūrė kakavos plantaciją.Būtent jis sugalvojo saldinti kakavos gėrimą, labiau atitinkantį europiečių skonį.1528 m. jis pateikė Europai pirmąją kakavą ir įrankius jai paruošti.

Šis gėrimas ilgainiui keitėsi. Imta jį gardinti naujais prieskoniais - cinamonu ar vanile.Tuoj kažkas sumanė, kad skaniau jį gerti karštą.Taip naujasis gėrimas “susirado draugų” tarp ispanų aristokratijos. Ispanija išplėtė kakavos gamybą, perkeldama ją į savo užjūrio kolonijas. Ši šalis sugebėjo išlaikyti kakavos pramonės monopoliją beveik 100 metų. Paskui kakavą “atrado” Prancūzija, Didžioji Britanija. 847 metais anglų kompanija pristatė vadinamąjį “valgomą” šokoladą, kuris pakeitė iki tol dominavusį neapdorotą grūdų šokoladą.Tada jau galėjo atsirasti ir pieniškas šokoladas, sukurtas Šveicarijoje. Ši šalis dabar yra tarp dominuojančių šokolado gamintojų pasaulyje. Šokoladas galėtų tapti net jos nacionaliniu patiekalu.

Energijos ir aistros šaltinis

Kalbant apie šokoladą, dar reikėtų paminėti, kad jis buvo ypač populiarus Versalyje Liudviko XIV laikais. Karalius Saulė, vienas garsiausių ir įtakingiausių absoliučių monarchų, padarė įtaką šokolado gamybai ir prekybai Prancūzijoje. Tai sukūrė naują pasipelnymo šaltinį. Sakoma, kad šokoladas įkvėpdavo žmones meilės žygiams, padėdavo sukelti aistrą.

Tokia šokolado, kaip afrodiziako, reputacija plačiai įsiliejo į prancūziškąjį gyvenimą. Menas, literatūra buvo pilni erotinių įvaizdžių, įkvėptų šokolado. Netgi žymusis Kazanova neva viliojęs damas šampanu ir šokoladu. Kas galėtų atsispirti tokiems kerams?.. Tas šokoladas… Amžinasis mergaičių viliotojas.

Madam de Pompadur valgė šokoladą kaip vaistą, stimuliuojantį aistrą Liudvikui XV. Madam du Bari, žinoma kaip nimfomanė, ragindavo savo meilužius išgerti šokolado, kad neatsiliktų nuo jos aistringumu. Bet juk energijos reikia ne tik meilės malonumams. Per II pasaulinį karą JAV valdžia pamatė šokolado svarbą Jungtinių ginkluotųjų pajėgų mitybai ir geriems tarpusavio santykiams, net pradėjo importuoti kakavos pupeles.Daugybė karių buvo dėkingi už šokolado batonėlius, kurių jiems buvo duodama, kad suteiktų energijos išsilaikyti iki kito maisto davinio žygiuojant ilgas distancijas. Šiomis dienomis JAV ginkluotųjų pajėgų dienos racionui skiriami ir trys keturių uncijų (119,44 g) šokolado batonėliai. Šokolado netgi buvo paimta skrendant į kosmosą. Tai buvo dalis JAV kosmonautų dietos.

Tad šokoladą jau galima pelnytai vadinti saldumynų – „senuku“ .Didžioji silpnybė, pakertanti moteriškėms kojas...Nežinia, ar dar ilgai jis neturės sau lygių varžovų saldumynų sferoje, bet kol kas tiesa yra viena: šokoladui sunku atsispirti. Ir dabar, išgirdę pasakymą „dievų maistas“, dažniau pagalvosite, kad tai tikriausiai - šokoladas...