Kalbėdama Sočyje po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu A. Merkel paminėjo esminius nuomonių skirtumus, tačiau pabrėžė, kad Vokietija tiki Ukrainos vyriausybės demokratiniu teisėtumu.
„Mes laikomės skirtingų nuomonių dėl konflikto priežasties“, – sakė ji, bet pridūrė, kad visos šalys nori išvengti tolesnio konflikto aštrėjimo, o vadinamojo Normandijos ketverto derybos tam yra naudingos.
Vokietijos kanclerė A.Merkel taip pat sakė, kad paprašė V.Putino padėti apginti gėjų teises Čečėnijoje, kurioje, remiantis pranešimais, jie yra persekiojami.
„Paprašiau prezidento Putino panaudoti savo įtaką šių mažumų teisėms ginti“, – kalbėjo ji.
„Aš sakiau, kad esu gavusi itin neigiamų pranešimų apie tai, kas darosi su homoseksualais Čečėnijoje, paprašiau pono prezidento, kad pasinaudotų savo įtaka šių mažumų teisėms ginti“, – kalbėjo A.Merkel.
V.Putinas padėties dėl gėjų teisių Čečėnijoje nekomentavo.
Žiniasklaidoje medžiagos apie homoseksualų pagrobimus, kankinimus ir žudymus Čečėnijoje pasirodė praėjusį mėnesį. Čečėnijos valdžia tokius kaltinimus neigia. Tyrimų komitetas ir vietinė prokuratūra nurodė, kad pradėtas atitinkamas tyrimas.
Vokietijos vadovė norėtų ir „toliau bandyti ieškoti sprendimų“ pasaulio problemoms, o Rusija turi atlikti svarbų vaidmenį šiame procese.
Pasak A.Merkel, antradienį Rusijos kurorte Sočyje vykusios derybos su V.Putinu buvo konstruktyvios, jose buvo aptarta daugybė klausimų, tarp jų ir Sirijos, Ukrainos, žmogaus teisių problemos.
Naujos sutarties dėl Ukrainos konflikto nereikėtų?
Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad būtinybės paruošti naują susitarimą dėl taikaus Ukrainos konflikto sureguliavimo nėra.
„Nemanau, kad būtų tikslinga sudaryti naują susitarimą“, – sakė A.Merkel po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu vykusioje spaudos konferencijoje, atsakydama į jai pateiktą klausimą.
Pasak kanclerės, ji taip pat yra nepatenkinta augančia rytinių Ukrainos regionų atskirtimi.
„Įmonių ekspropriacijos, transporto blokados ir kitus klausimus būtina labai nuodugniai išanalizuoti ir padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų pasukta atgal“, – pridūrė ji.
„Mes, žinoma, norime užtikrinti, kad Ukraina gautų prieigą prie savo valstybinės sienos – tai taip pat yra Minsko susitarimų dalis – ir po to užtikrinti politinį (konflikto) sprendimą, siekiant ateityje surengti vietos rinkimus“, – kalbėjo A.Merkel.
„Mes to dar nepasiekėme, bet tai nereiškia, kad galime užmiršti esamus susitarimus ir turime pereiti prie naujų (sutarčių) sudarymo“, – pridūrė kanclerė.
Pasak jos, problema dabar yra ne naujos sutarties dėl Ukrainos sudarymo būtinybė, o esamos sutarties įgyvendinimas.
„Maloniai prašau Rusijos prezidento padaryti viską, kad būtų užtikrintas jos įgyvendinimas“, – sakė A.Merkel.
Pasak kanclerės, taip pat nėra būtinybės keisti dabartinės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų Ukrainoje misijos Jungtinių Tautų (JT) misija.
„Ieškoti kitų formatų, kurie neduos daugiau naudos, čia nėra prasmės“, – pareiškė ji, atsakydama į klausimą dėl galimybės pradėti JT misiją Ukrainoje.
„Mes vieningai sutariame, kad ESBO atstovų darbas yra labai svarbus“, – pridūrė Vokietijos kanclerė.
Rusijos prezidentas taip pat sakė nematantis būtinybės ieškoti alternatyvos „Normandijos ketvertui“ ir Minsko susitarimams dėl padėties sureguliavimo Ukrainoje.
„Negaliu nesutikti su ponia kanclere dėl to, kad jokios alternatyvos mes negalime sugalvoti ir neturime nieko sugalvoti, išskyrus „Normandijos ketvertą“ ir Minsko susitarimus, kadangi negalima kurti naujų planų, nepasiekus elementarių rezultatų dėl to, ką matėme ankstesniais metais“, – kalbėjo V.Putinas.
„Kalbant apie ESBO, apie tai jau kalbėjau įžanginiame žodyje, ESBO atlieka ypatingai svarbų vaidmenį, todėl reikia daryti viską, kad būtų užtikrintas ESBO darbas“, – pridūrė jis.
V.Putinas pabrėžė, kad Donbaso įmonių „niekas neatėmė iš teisėtų šeimininkų“.
„Tačiau, kadangi šios įmonės yra nepripažintų respublikų teritorijoje, jos yra netekusios galimybės – noriu tai pabrėžti – gauti žaliavų iš Ukrainos teritorijos, išvežti savo prekes į Ukrainos teritoriją, tose įmonėse dirbantiems žmonėms, norint nelikti be pragyvenimo lėšų, neliko nieko kita, kaip įvesti laikiną valdymą“, – sakė Rusijos prezidentas.
„Ten niekas nieko neatėmė“, – pareiškė jis.
V.Putinas nori dialogo
Be tiesioginio dialogo tarp Kijevo ir Donbaso neįmanoma sureguliuoti konflikto Ukrainos pietryčiuose, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Reikia, galų gale, pasiekti, kad Kijevo valdžios atstovai ir tų nepripažintų respublikų atstovai atsidurtų prie vieno derybų stalo. Neįmanoma pasiekti konflikto sprendimo be tiesioginio konfliktuojančių šalių dialogo“, – sakė V.Putinas, atsakydamas į žurnalisto klausimą po derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Jis išreiškė viltį, kad kada nors tai bus pasiekta.
V.Putinas kalbėjo, kad būtina nuosekliai realizuoti anksčiau pasiektus susitarimus, nors Kijevui vis mažiau lieka galimybių tam.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad šiandieninė Kijevo valdžia praleido, galbūt, galimybę realizuoti šios Minsko susitarimus tada, kai ji turėjo tokias vidaus politikos galimybes. Šiandien jų jau yra mažiau. Viršutinio politinio ešelono galimybės, švelniai kalbant, yra žymiai kuklesnės“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Jis pabrėžė, kad pastangas būtina tęsti „Normandijos“ formatu būtent Minsko susitarimų plotmėje.
„Dar kartą noriu pabrėžti: negalima kurti planų, nepasiekus ankstesniųjų realizavimo“, – pažymėjo V.Putinas.
Negąsdina kišimasis į rinkimus
Vokietija nebijo dėl Rusijos kišimosi į jos rinkimus, bet užkirs kelią bandymams dezinformuoti jos visuomenę, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Nesu iš tų, kurie bijo“, – sakė A.Merkel spaudos konferencijoje, paklausta apie Maskvos galimą kišimąsi į rinkimų kampaniją Vokietijoje.
„Tačiau šiurkščios dezinformacijos atveju, kaip, pavyzdžiui, mergaitės Lizos atvejis arba (atvejis) Lietuvoje, kur pasirodė tam tikrų kaltinimų mūsų kariams, mes imsimės šios problemos. Mes dirbsime su savo piliečiais, žinome, kad kibernetiniai nusikaltimai yra tarptautinis iššūkis“, – sakė A.Merkel, tačiau pabrėžė esanti įsitikinusi, kad rinkimų kampanija Vokietijoje praeis be įsikišimo iš išorės.
A.Merkel turėjo omenyje Lietuvoje prieš vasario 16-osios minėjimą Seimo pirmininkui atsiųstą melagingą laišką apie NATO karių vokiečių neva išprievartautą Jonavos rajono vaikų globos auklėtinę penkiolikmetę našlaitę.
2016 metų sausį Vokietijoje kilo tarptautinis skandalas dėl neva buvusio trylikametės rusės Lizos išprievartavimo, dėl kurio kaltinti migrantai. Iš tikrųjų tą naktį Liza miegojo savo draugo namuose, nustatė Berlyno prokuratūra.
Į šią melagingą istorija aktyviai reaguota Rusijoje. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Maskvoje apie šį incidentą sužinota „ne iš oficialių Vokietijos struktūrų, o iš pradžių iš rusakalbės bendruomenės, paskui iš šios šeimos advokatų, ir paskui iš Lizos tėvų“. Jis dar tvirtino patikėjęs, kad mergaitė buvo pagrobta, ir apkaltino policiją jos dingimo „slėpimu“.
Naujausi komentarai