Vatikaną, nespėjusį atsigauti po kunigų pedofilijos skandalo, užgriuvo nauja kaltinimų lavina. Šįkart į dienos šviesą pateko slepiami Katalikų bažnyčios turtai ir aukštų dvasininkų godumas.

Namai prikimšti pinigų

Vokietijos dvasininkų sluoksnyje dažnai pasitaiko išlaidavimo, neskaidrių apskaitų ir net vagysčių atvejų, kaip rašo šios šalies žurnalas "Der Spiegel". Eiliniai tikintieji raginami veržtis diržus, o kai kurie vyskupai mėgaujasi paslėptais Bažnyčios turtais.

Prieš Sekmines pastorius Hansas S. sulaukė netikėto rytinio vizito, bet ne iš Šventosios Dvasios, o iš policijos. Evangelijos pagal Luką žodžiai "Kas ieško, tas randa", šįkart pasiteisino. Kunigo namuose pareigūnai rado įvairiose vietose paslėptą 131 tūkst. eurų (452 tūkst. litų). Pinigai buvo paslėpti tarp skalbinių, pritvirtinti po stalčiais. Dvasininkas buvo suimtas. Praleidęs už grotų dvi savaites, dabar jis grįžo į vienuolyną, kur laukia teismo.

Viurcburgo prokurorai įtaria, kad Hansas S. iš Bažnyčios kolekcijų ir įvairių fondų galėjo pasisavinti net iki 1,5 mln. eurų (5,2 mln. litų). Šiauriniame Bavarijos regione Frankonijoje esančios jo parapijos tikintieji apstulbę: jie visuomet pasitikėjo savo dvasiniu mokytoju, laikė jį kukliu ir sąžiningu.

Skandalų virtinė

Vokietijos katalikų bažnyčią pastaraisiais mėnesiais krėtė keletas finansinių skandalų. Ne tik Frankonijoje, bet ir Augsburge, kitame Bavarijos regione, kur vyskupas Walteris Mixa pelnėsi iš vaikų namams skirto fondo.

Daugiau nei 40 mln. eurų (138 mln. litų) neseniai dingo iš Magdeburgo vyskupijos Rytų Vokietijoje, 5 mln. eurų (17,3 mln. litų) – iš Limburgo vyskupijos netoli Frankfurto. Tikru skandalu tapo netikėta žinia, kad vienas aukštas Miunsterio vyskupijos dvasininkas turi 30 slaptų banko sąskaitų.

Parapijos visoje Vokietijoje mažina darbo vietų skaičių ir finansavimą visuomeniniams darbams, o kai kurie aukšto rango dvasininkai mėgaujasi Bažnyčios turtais. Tikintieji pradeda manyti, kad Bažnyčios hierarchai vėl bando slėpti problemą, kaip slėpė pedofilijos atvejus. Pastarieji niekam nenori leisti pažvelgti į Bažnyčios paralelinį pasaulį – išsipūtusias sąskaitas ir paslėptus turtus, kurie per amžius padėjo Vatikanui palaikyti savo įtaką.

Viešas ir šešėlinis biudžetai

Vienintelė Bažnyčios finansų dalis, apie kurią žino visuomenė, yra vyskupijos biudžetas, į kurį keliauja surenkami bažnytiniai mokesčiai. Tikrieji turtai lieka šešėlyje. Bet dabar Vokietijoje jie tapo didele politine problema. Bedarbiai, kiti socialinių išmokų gavėjai, verslas, kariuomenė artimiausiais metais neteks milijardų eurų, o Bažnyčios niekas nedrįsta liesti ir kvestionuoti paramos, kurią ji gauna iš valstybės.

"Katalikų bažnyčia teigia nesanti turtinga, bet tiesa yra ta, kad ji slepia savo turtus", – sakė Vokietijos politologas Carstenas Frerkas, po ilgamečių tyrimų rudenį išleisiantys knygą "Bažnyčios finansų violetinė knyga". Eksperto skaičiavimais, Bažnyčios juridinių asmenų grynieji aktyvai siekia 50 mlrd. eurų.

Per amžius kaupiami pinigai investuojami į įvairias sritis: nekilnojamąjį turtą, bankus, akademijas, alaus daryklas, vynuogynus, žiniasklaidos bendroves ir ligonines. Pajamas Bažnyčiai taip pat neša kaupiamos atsargos, fondai ir po mirties paliekamas turtas. Visi šie pinigai atitenka vyskupijoms. Apie šešėlinius biudžetus žino tik vyskupai ir jų artimiausi padėjėjai. Mokesčių agentūros šiais pinigais nesidomi.

Atsitvėrė tylos siena

25 iš 27 Vokietijos katalikų vyskupijų atsisakė suteikti žurnalui "Der Spiegel" informacijos apie savo finansus ir pareiškė, kad šie duomenis negali būti viešinami.

"Taip, vyskupijos turtai yra slapti. Bet būtų geriau, jeigu parašytumėte "konfidencialūs", – žurnalui sakė vienos vyskupijos pastorius.

Paprašyta paaiškinti tokį slaptumą, Limburgo vyskupijos atstovė spaudai buvo lakoniška: "Tiesiog taip yra." O Vokietijos Vyskupų Konferencijos atstovas atkirto: "Nenoriu su jumis apie tai kalbėti."

Turtinė nelygybė

Seniausia Vokietijoje Tryro vyskupija puikiai iliustruoja katalikišką turtinę nelygybę. Vyskupas Stephanas Ackermannas būna dosnus įvairiems projektams, ypač kai šie susiję su jo rūmais. Štai neseniai vyskupija skyrė 1 mln. eurų aikštei prie Tryro katedros renovuoti. Aikštė privalo atrodyti nepriekaištingai, nes čia 2012 m. gali apsilankyti popiežius.

Jaunimo organizacijos ir visuomeniniai centrai gaus daug mažesnes subsidijas, o dalis jų – suaugusiųjų mokykla, katalikiškoji akademija ir studentų bendruomenės – bus išvis uždarytos.

"Mūsų tikslas yra padaryti bažnyčią labiau prieinamą, o jie nori visiškai panaikinti šią veiklą", – vyskupijos finansavimo mažinimo planais piktinosi pastorius Guido Grossas, kuruojantis studentų veiklą.

"Išsižadėsiu tikėjimo, jeigu vyskupas tai pasirašys", – kalbėjo Studentų katalikų bendruomenių konfederacijos atstovas Lukas Röllis. Jam susidaro įspūdis, kad Bažnyčia bando trauktis iš visuomenės atgal į zakristiją.

Tegu moka kiti

Vokietijoe Kelno vyskupija yra viena turtingiausių visame pasaulyje. Jos biudžetas sudaro 863 mln. eurų, o paslėpto turto vertė, politologo C.Frerko skaičiavimais, siekia 2 mlrd. eurų.

Tačiau vyskupijos finansus tvarkantis asmuo nenori apie tai šnekėti. Jei jis prabiltų, tikintieji galbūt ne taip noriai aukotų pinigus naujam katedros langui, kurį kuria menininkas Gerhardas Richteris.

Vyskupijai patogiau, kai kiti apmoka sąskaitas ir netgi moka atlyginimą kardinolui Joachimui Meisneriui. Remiantis amžių senumo sutartimi, jis kas mėnesį iš valstybės gauna 11,3 tūkst. eurų (39 tūkst. litų).

Dosni valstybės parama

Iš valstybės iždo atlyginimus gauna ne tik J.Meisneris ir jo padėjėjai. Be bažnytinio mokesčio, kuris siekia maždaug 10 mlrd. eurų per metus, Vokietijos katalikų ir Protestantų bažnyčios gauna iš vyriausybės solidžias subsidijas, bene dvigubai viršijančias minėtą mokestį.

Valstybė moka už katedrų ir kitų bažnytinių pastatų remontą bei renovaciją, moka atlyginimus religijos mokytojams ir netgi pati perka vyną kariuomenėje atliekamoms religinėms apeigoms. Nors Vokietijos konstitucija atskyrė bažnyčią nuo valstybės, solidžios subsidijos mokamos dvasininkų konferencijoms, bažnytinėms bibliotekoms, policijos, kariuomenės ir kalėjimų kunigams. Valstybei taip pat tenka sumokėti už asmenų, atsisakančių tarnauti kariuomenėje dėl religinių įsitikinimų, įdarbinimą.

Bažnyčia mėgsta pabrėžti, kad ji padeda silpniems ir skurdiems, skatina socialinę sanglaudą. Ji iš tiesų tai daro, bet daugelį sąskaitų tenka apmokėti valstybei. Pavyzdžiui, didžiąją dalį Vokietijos asociacijos "Caritas" 45 mlrd. eurų biudžeto sudaro valstybės pinigai, o Bažnyčios dalis yra palyginti nedidelė.

Be mokesčių ir priežiūros

Maža to, Bažnyčia nemoka mokesčių: nei turto, nei pelno, nei kapitalo pajamų. Visa jos veikla laikoma labdaringa, geranoriška ir neapmokestinama. Kitaip nei kitos viešos institucijos, pavyzdžiui, universitetai, Bažnyčia net nėra prižiūrima valstybės finansų institucijų.

Bažnyčios įstatymas skelbia: "Katalikų bažnyčia turi įgimtą teisę neatsižvelgdama į pasaulietinę valdžią įsigyti, valdyti ir parduoti turtą, siekdama savo pačios tikslų."

Bažnyčios hierarchai atkaklia gina šią teisę, bet sudėtingas finansinis tinklas ir slapti iždai kartais patenka į dienos šviesą, kai klastingi žmonės šiurkščiai pažeidžia taisykles.

Limburgo vyskupijos finansų administratorius neseniai pasisavino 5 mln. eurų (17 mln. litų) ir už tai sėdo už grotų šešeriems metams. Jis turėjo neribojamą priėjimą prie Bažnyčios fondų.

"Grobstyti pinigus buvo stebėtinai lengva", – pabrėžė šią bylą nagrinėjęs teisėjas. Problema buvo pastebėta tik tuomet, kai vyskupija pradėjo diegti naują komercinės apskaitos sistemą. Iki tol Limburgo vyskupai ir jų patikėtiniai galėjo naudoti fondus savo nuožiūra. Dabartinis Limburgo vyskupas Franzas Peteris Tebartzas van Elstas turėjo pripažinti, kad atliekant finansinius auditus buvo padaryta daugybė klaidų.

Lėšų yra tik rezidencijai

Limburgo vyskupija galėjo sau leisti ilgą laiką žiūrėti pro pirštus į pinigų švaistymą bei grobstymą, nes jų turi labai daug. Dabar čia ketinama pastatyti naują vyskupo rezidenciją. Vietos gyventojai ant kalno stūksančias mūrines sienas, už kurių turėtų įsikurti vyskupijos galva, vadina Akropoliu.

"Mūsų vyskupas vėl nori būti princu", – pašiepiamai kalba limburgiečiai. Jo pirmtakas Franzas Kamphausas kukliai gyveno dviejų kambarių bute kunigų seminarijoje, o senąją vyskupo rezidenciją buvo keleriems metams užleidęs etiopų pabėgėlių šeimai.

Akropolis bus kur kas daugiau nei prašmatnūs apartamentai su koplyčia. Pagal projektą aplinkiniai namai bus renovuoti. Vienuolėms, kurios rūpinsis Jo ekselencija, reikės naujo kvartalo. Vien naujas avarinis išėjimas Katedros muziejuje atsieis 1,5 mln. eurų (5,2 mln. litų).

Tačiau tikinčiuosius vyskupas ragina gyventi remiantis šūkiu "Taupyk ir atsinaujink". Limburgo vyskupija mažina finansavimą parapijoms, mišioms ir kunigams. Aplinkiniuose kaimuose žmonės renka aukas savo bažnyčių būtiniausioms reikmėms.

"Taupymas vyksta apačioje, o atsinaujinimas – kažkur kitur", – apgailestavo reformistinio judėjimo "Mes esame Bažnyčia" atstovė Henny Toepfer. Jie negali suprasti, kaip gali atsirasti milijonų naujai vyskupo rezidencijai, jeigu trūksta pinigų net autobusams, kurie vežiotų senus ir sunkiai paeinančius žmones į bažnyčias.

Kardinolas įtariamas korupcija

Italijos korupcijos skandalas, suteršęs šios šalies vyriausybės reputaciją, praėjusią savaitę įtraukė ir Vatikaną. Tyrimas pradėtas dėl vieno garsiausių Italijos kardinolų.

Įtartinas sandėris

Magistrato teisėjai kardinolui Crescenzio Sepe ir buvusiam centro dešiniųjų vyriausybės infrastruktūros ir transporto ministrui Pietro Lunardi pranešė, kad jų atžvilgiu vykdomas tyrimas dėl korupcijos sunkinančiomis aplinkybėmis.

Italijos centriniame regione esančios Perudžos magistrato teisėjai tiria korupcijos tinklą ir paslaugas, susijusias su valstybiniais kontraktais, daugiausia – dėl objektų svarbiems renginiams, tokiems kaip pernykštis Didžiojo aštuoneto (G 8) viršūnių susitikimas, statybų.

Tiriama 67 metų C.Sepe veikla tuo metu, kai jis buvo Vatikano pareigūnas ir vadovavo Tautų evangelizavimo kongregacijai – daug pinigų ir nekilnojamojo turto turinčiam Vatikano departamentui, kuris finansuoja misijas užsienyje.

C.Sepe, kuris tam departamentui vadovavo iki 2006-ųjų, kai buvo perkeltas į Neapolį, įtariamas korupcija dėl vieno nekilnojamojo turto sandėrio.

Padėjo vienas kitam?

"Tiesa paaiškės... Aš esu ramus", – praėjusį sekmadienį išėjęs iš bažnyčios sakė Neapolio arkivyskupas C.Sepe jį apspitusiems žurnalistams.

Kaip rašo laikraščiai "La Stampa", "Corriere della Sera" ir "La Repubblica", 2004 m. P.Lunardi iš C.Sepe departamento už daug mažesnę nei rinkos kainą nusipirko vieną pastatą Romoje.

Kitais metais, kai P.Lunardi jau buvo ministras, jis pritarė tam, kad būtų skirta lėšų istoriniams Bažnyčios pastatams, tarp jų – XVI a. pastatytai ir Romos Ispanijos laiptų aikštėje esančiai Tautų evangelizavimo kongregacijos būstinei, restauruoti.

Galvos jau lekia

Šis tyrimas jau pareikalavo premjero Silvio Berlusconi artimo sąjungininko Claudio Scajolos galvos – gegužę jis atsistatydino iš pramonės ministro posto.

Šis korupcijos skandalas kilo vasarį, kai policija areštavo keturis žmones, tarp jų – Angelo Balducci, kuris anksčiau vadovavo viešuosius darbus prižiūrinčiam vyriausybės departamentui, ir vieną statybų konsultantą, dirbusį C.Sepe departamentui.

A.Balducci ir kiti įtariamieji buvo apkaltinti dėl korupcijos ir dėkingumo mokesčių tinklo, sudaryto iš statybininkų, architektų ir valstybės pareigūnų, kurie tvarkė dešimčių milijonų eurų vertės valstybininius kontraktus.

Vyrų prostitucijos tinklas

A.Balducci sėdi kalėjime Romoje. Magistratai atmetė jo prašymus laikyti jį namų arešto sąlygomis.

Mėnuo po to, kai jis buvo areštuotas, kilo naujas skandalas dėl A.Balducci ir Vatikano – slaptas pasiklausymas parodė, kad jis ir vienas 40 metų giedotojas iš istorinio Šv. Petro bazilikos Julijaus choro galėjo dalyvauti vyrų prostitucijos tinkle.

Po to skandalo A.Balducci buvo išmestas iš elitinės Jo Šventenybės kilniųjų vyrų grupės. Vietas joje dažnai paveldi šeimos, daug metų tarnaujančios Vatikanui, arba jos suteikiamos už pagalbą vykdant Katalikų bažnyčios ūkio ir logistikos projektus.