NATO žengia į teritoriją, kurią kontroliavo sovietai

Po Prahos viršūnių konferencijos, kurioje buvo paskelbta apie septynių naujų narių pakvietimą į galingiausią pasaulyje gynybos organizaciją, komentarai šia tema žiniasklaidoje vis dar nesibaigia. Pirmiausiai akcentuojama tai, kad aljansui priklausys ir tos valstybės, kurias tiesiogiai kontroliavo sovietai. Taip pat pažymima, kad po antrosios NATO plėtros bangos prie aljanso “durų” vėl formuojasi eilutė. Į tas “duris” ketina belstis Ukraina. Gruzija, kaip atrodo, irgi jau galutinai apsisprendė.

Pirmoji iš buvusios Jugoslavijos

Britų laikraštis “The Guardian” pažymi, jog, nepaisant Maskvos pasipriešinimo, Baltijos šalys vis dėlto gavo pakvietimą prisijungti prie NATO. Prieš dešimt metų to niekas negalėjo net įsivaizduoti. Lietuvos, Latvijos, Estijos jungimasis prie aljanso - tikrai simboliškas žingsnis, pažymi laikraštis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas penktadienį lyg niekur nieko su partneriais iš aljanso svarstė, kaip toliau kovoti su tarptautiniu terorizmu. Maskva Prahos piliulę nurijo greitai.

Dar vienas simboliškas žingsnis buvo tai, kad pasiūlymas įstoti į NATO buvo pateiktas Slovėnijai, pirmajai iš buvusios Jugoslavijos respublikų. Kitoms dar teks palaukti.

Po NATO “saugumo skėčiu” atsidurs dar 44 milijonai žmonių, tačiau karinės galios požiūriu naujų narių indėlis bus nereikšmingas. Bet laipsniškai viskas keisis, pažymi “The Guardian”.

Laikraštis akcentuoja, kad, nepaisant nieko, naujojo plėtros etapo reikšmė - didžiulė. Tai, kad aljanso aukščiausiojo lygio susitikimas vyko būtent Prahoje - irgi labai simboliška. Kaip tik šiame mieste tuoj pat po Sovietų Sąjungos subyrėjimo buvo užfiksuota ir Varšuvos karinio bloko “mirtis”.

Į sąrašą pateko paskutiniu momentu

Britų žinių agentūra BBC pažymi, kad NATO kandidatėms į šią organizaciją iškėlė gana griežtas sąlygas, ir Slovakija į pakviestųjų sąrašą buvo įtraukta pačiu paskutiniu momentu. Tai buvo susiję su Vakarų požiūriu į nacionalistiškai nusiteikusį lyderį Vladimirą Mečjarą, kuris netapo Slovakijos prezidentu.

Bulgarija irgi galėjo likti “už borto” dėl įtarimų, kad ji tiekia ginklus Irakui. Vienas Vakarų diplomatų BBC sakė, kad aljanso sluoksniuose ilgai buvo dvejojama, ar tikslinga Sofiją kviesti į NATO.

“NATO durys, kaip ir anksčiau, atvertos”, - pareiškė Prahoje po istorinio sprendimo aljanso generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas. “Iš vidaus reformuotas aljansas, kuriame bus jau 26 valstybės, ir ateityje veiks taip pat efektyviai, kaip ir tuomet, kai jame buvo tik 12 šalių”, - sakė jis. Šie jo komentarai buvo adresuoti kritikams, teigiantiems, jog aljanso plėtra padarys žalą jo susitelkimui.

Arčiausiai prie slenksčio

Prie pat NATO “durų” liko Albanija ir Makedonija. “Raginame šias valstybes aktyviau vykdyti reformas”, - sakoma specialiame pareiškime, kurį Prahoje priėmė NATO šalių vadovai.

Apie galimybes pakviesti į NATO buvo užsiminta ir Kroatijai, tačiau ji buvo įspėta, kad turi glaudžiau bendradarbiauti su Tarptautiniu tribunolu, ieškančiu Balkanų karo nusikaltėlių. Kroatijai nelieka nieko kito, kaip įsiklausyti į šį įspėjimą.

Aljanso lyderiai taip pat užsiminė, kad į jį ateityje gali pretenduoti ir Serbija. Tačiau pirmiausiai ji turi prisijungti prie “Partnerystės vardan taikos” programos.

Žinia sutikta su entuziazmu

Žinią iš Prahos, kur buvo paskelbta apie didelę NATO plėtrą, labiausiai entuziastingai sutiko tos šalys, kurias anksčiau valdė komunistai, pažymėjo BBC. “Tai - istorinė diena. Priėmėme sprendimą, kuris padarys galą “šaltajam” karui”, - pareiškė Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis.

Džiūgavimas buvo jaučiamas ir Latvijoje. “Tikiuosi, kad Prahoje žengtas žingsnis taps geru įspėjimu toms jėgoms Rusijoje, kurios vis dar mąsto vakarykštėmis - sovietų imperijos - kategorijomis; tie laikai nuėjo į nebūtį, tiksliau, jie atsidūrė istorijos šiukšlyne”, - sakė Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, kurios žodžius citavo BBC.

L.Kučma patarimo nepaklausė

Didžiausiu galvos skausmu NATO šalių lyderiams Prahoje tapo Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma. Visi tikėjosi, jog jis įsiklausys į patarimus nevykti į Čekijos sostinę. Tačiau jis, kaip neprašytas svečias, vis dėlto atvyko, padarydamas pirmiausiai šeimininkams daug rūpesčių.

L.Kučma tvirtina, jog jo šalis labai nori į NATO. Tuo tarpu JAV teigia, jog ši buvusi sovietų respublika - nepatikima, nes siunčia ginkluotę mirtinam Amerikos priešui - Sadamui Huseinui.