- Viljama Sudikienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Italijos karinio jūrų laivyno laivas pirmadienį plaukė į Albaniją su pirmąja Viduržemio jūroje sulaikytų migrantų grupe, plukdė juos į naujus Italijos migrantų centrus Albanijoje, pirmadienį patvirtino šaltinis vyriausybėje.
Šaltinis naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad patrulinis laivas „Libra“ buvo pakeliui į Albaniją - šioje šalyje Italija planuoja apgyvendinti migrantus, kol jie lauks sprendimų dėl jų prieglobsčio prašymų.
Šaltinis nenurodė, kiek žmonių buvo laive. Laivas turi atplaukti trečiadienį, keleiviai yra iš Egipto ir Bangladešo, pranešė dienraštis „La Repubblica“.
2022 m. spalį pradėjusi eiti pareigas kraštutinių dešiniųjų premjerė Giorgia Meloni iškilo į valdžią pažadėjusi sustabdyti tūkstančius migrantų, kasmet iš Šiaurės Afrikos išsilaipinančių Italijoje. Pernai lapkritį ji susitarė su Albanijos premjeru Edi Rama, kad jo šalis, kuri nėra Europos Sąjungos narė, priims kai kuriuos prieglobsčio prašytojus.
Penkerių metų trukmės sandoris, Italijai kainuosiantis po 160 mln. eurų per metus, apima suaugusius migrantus vyrus, kuriuos Italijos karinio jūrų laivyno ar pakrančių apsaugos laivai sulaiko tarptautiniuose vandenyse Italijos paieškos ir gelbėjimo zonoje. Jie turi būti perkeliami į karinį laivą pirminiam patikrinimui jūroje. Tada turi būti nuspręsta, kurie migrantai yra iš „saugiomis“ laikomų šalių, tai teoriškai supaprastina repatriaciją.Atvykę į Albaniją, migrantai bus perkelti į centrą šiauriniame Šengjino uoste registracijai ir sveikatos patikrinimams, o tada išsiųsti į centrą Gjaderyje laukti, kol bus išnagrinėti jų prieglobsčio prašymai. Gjaderio įstaigoje yra skyrius, skirtas migrantams, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti, taip pat nedidelis kalėjimas.
Migrantų centrai bus valdomi pagal Italijos įstatymus, juose dirbs italų apsauga ir darbuotojai. Pagal ES teisę pažeidžiamais laikomiems migrantams, įskaitant nepilnamečius, moteris, psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis arba kankinimo, prievartos ar prekybos žmonėmis aukas, ši schema netaikoma, jų atvejai bus nagrinėjami Italijoje.
Pirmą kartą paskelbus apie sandorį, Italijos vyriausybė teigė, kad centruose vienu metu tilps iki 3000 žmonių, tačiau žiniasklaidos vertinimai rodo, kad dabartinis lovų skaičius yra perpus mažesnis.
Italijos centrai Albanijoje atidaromi prieš pat šią savaitę Briuselyje vyksiantį ES viršūnių susitikimą, kuriame bus kalbama apie migraciją, įskaitant ir tai, kad būtų paspartintas prieglobsčio suteikimo reikalavimų neatitinkančių migrantų grąžinimas.
Italijos susitarimą su Albanija kritikuoja žmogaus teisių grupės, abejojančios, kad Albanija deramai apsaugos prieglobsčio prašytojus.
Šeštadienį vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi sakė, jog tai yra „lengvo sulaikymo centrai“. „Nėra spygliuotos vielos, suteikiama pagalba, – sakė jis. – Kiekvienas gali kreiptis dėl tarptautinės apsaugos ir per kelias dienas gauti atsakymą“.
Tačiau Italijos kalėjimų prižiūrėtojų sąjunga UILPA, kurios sargybiniai dirbs Albanijoje, perspėjo, kad M. Piantedosi vertinimas pernelyg optimistiškas, nes centruose dar pilnai neveikia vandens ir elektros tiekimas.
G. Meloni vyriausybė pasirašė susitarimą ne tik su Albanija, bet ir su Tunisu – pagalba teikiama mainais į didesnes pastangas sustabdyti į Italiją plūstančius migrantus, išplaukiančius iš šios Šiaurės Afrikos šalies ir mėginančius kirsti Viduržemio jūrą
Italija atnaujino ir 2017 m. susitarimą su Jungtinių Tautų remiama Libijos vyriausybe Tripolyje. Roma teikia mokymus ir finansuoja Libijos pakrančių apsaugos tarnybą, siekdama sustabdyti iš šios šalies išvykstančius migrantus arba grąžinti į Libiją tuos, kurie jau yra jūroje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV pareigūnas: O. Scholzo pokalbis su V. Putinu nėra pozicijos dėl Ukrainos pasikeitimas
Aukšto rango JAV užsienio politikos pareigūnas pareiškė, kad Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo sprendimas pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neprieštarauja bendrai Vakarų sąjungininkių pozicijai dėl karo Ukrainoje....
-
Londonas: iki šiol apmokėme 50 000 Ukrainos karių
Didžioji Britanija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios apmokė apie 50 000 ukrainiečių karių. ...
-
B. Netanyahu: Izraelis veiks prieš „Hezbollah“, net ir sudarius paliaubų susitarimą Libane1
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) pirmadienį pareiškė, kad Izraelis ir toliau vykdys karinius veiksmus prieš Irano remiamą Libano ginkluotą judėjimą „Hezbollah“, net jei Libane bus pasiek...
-
Rusija žada „tinkamą atsaką“, jei Ukraina panaudos tolimo nuotolio JAV ginklus
Maskva pirmadienį įspėjo apie „tinkamą atsaką“, jei Ukraina paleis JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas į Rusijos teritoriją. ...
-
V. Zelenskis aplankė fronte esantį Kupjanską
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmadienį lankėsi Ukrainos pietryčiuose esančiame Kupjanske, kur praėjusią savaitę buvo trumpam įžengę Rusijos pėstininkai. ...
-
D. Trumpas patvirtino savo planą pasitelkti kariuomenę masinėms imigrantų deportacijoms2
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį patvirtino, kad planuoja paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį pasienio saugumo srityje ir pasitelkti JAV kariuomenę masinei dokumentų neturinčių migrantų deportacijai. ...
-
O. Scholzo pozicija netiekti Ukrainai „Taurus“ raketų nepasikeitė
Nepaisant pasikeitusios JAV pozicijos, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas toliau laikosi savo sprendimo neperduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų „Taurus“. ...
-
Argentina atsisakė prisijungti prie Pasaulinio aljanso prieš badą ir skurdą
Argentina tapo vienintele Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalimi, nepasirašiusia pasaulinės kovos su badu iniciatyvos, apie kurią bus paskelbta per G-20 viršūnių susitikimo atidarymą Rio de Žaneire, pranešė šeimin...
-
ES įvedė sankcijas Irano uostams1
Europos Sąjunga (ES) dėl iranietiškų balistinių raketų ir dronų tiekimo Rusijai įvedė naujas sankcijas. Baudžiamosios priemonės, be kita ko, pritaikytos dviem Irano uostams prie Kaspijos jūros bei rusų ir iraniečių laivybos bendrovėms, nu...
-
Dauguma pagrindinių Europos akcijų indeksų pradeda savaitę lėtu smukimu
Vokietijos indeksas DAX sesijos pradžioje sumenko apie 0,26 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,15 proc., o Ispanijos IBEX 35 – 0,1 procento. Italijos FTSE MIB smuko 1,56 proc., bet Didžiosios Britanijos FTSE 100 ūgtelėjo 0,12 procento. ...