Smarkiai susikomplikavo dviejų diktatorių santykiai

Pastarosiomis dienomis labai pablogėjo dviejų kaimynių (ir NVS narių) - Turkmėnijos bei Uzbekistano santykiai. Tinklapis “Vesti.ru” tarp dviejų valstybių susidariusią situaciją pavadino “šaltuoju karu”.

Kartu apžvalgininkai atkreipia dėmesį į Turkmėnijoje susiklosčiusią padėtį, primenančią Stalino epochą, kai režimui neįtikę veikėjai, neatlaikę žiaurių kankinimų ir bauginimų susidoroti su jų artimaisiais, prisiimdavo nebūtas kaltes.

Abipusiai kaltinimai

Oficialusis Ašchabadas įtaria, kad Uzbekistano valdžia yra tiesiogiai prisidėjusi prie neseniai surengto pasikėsinimo į Turkmėnijos prezidento Saparmurato Nijazovo gyvybę. Praėjusios savaitės pradžioje Turkmėnijos specialiosios tarnybos sutrypė visas tarptautinės teisės normas, kai padarė kratą Uzbekistano ambasadoje Ašchabade.

Tokio drastiško žingsnio buvo griebtasi motyvuojant tuo, kad kaimyninės respublikos diplomatai esą slėpė vieną turkmėnų opozicijos lyderių - buvusį užsienio reikalų ministrą Borisą Šichmuradovą.

Turkmėnijos specialiųjų tarnybų agentai, nepaisydami Uzbekistano diplomatų protestų, padarė kratas ne tik ambasados patalpose, bet ir ambasadoriaus rezidencijoje, taip pat diplomatinės misijos darbuotojų butuose. Įsibrovimą į suverenią Uzbekistano teritoriją Turkmėnijos valdžia motyvavo tuo, jog ji “ieškojo teroristų, pasislėpusių ambasadoje”.

Uzbekistano URM nusiuntė Turkmėnijos vadovybei protesto notą, kurioje buvo pareikštas griežtas protestas prieš Turkmėnijos specialiųjų tarnybų veiksmus. Notoje Ašchabado valdžios elgesys įvertintas kaip grubus tarptautinės teisės normų pažeidimas. Taškentas taip pat pareikalavo, kad kaltieji asmenys būtų nubausti.

Atsakomosios priemonės

Uzbekistano valdžia, nesulaukusi reakcijos į protesto notą, ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Turkmėnijos ambasadoriaus rezidencijoje Taškente buvo išjungti telefonai ir nutraukta elektros srovė. Tik po kelių demaršų Turkmėnijos ambasadoriui pavyko pasiekti, kad elektros tiekimas ir telefono ryšys būtų atstatytas.

Vėliau atėjo pranešimų, kad padidėjo įtampa dviejų šalių pasienyje. Čia abi valstybės permetė papildomų pajėgų, pastatė naujų stebėjimo postų ir sugriežtino dokumentų patikrinimą.

Ašchabade akredituoti Vakarų žurnalistai pranešė, kad Turkmėnijos armija telkiama Tašauzo srityje, besiribojančioje su Uzbekistanu. Sustiprina apsauga pasienyje ties Chorezmos sritimi.

Vakarų žiniasklaida pranešė, kad Uzbekistane, netoli Turkmėnijos Čardžou miesto, prasidėjo Uzbekistano armijos manevrai. Tiesa, šią informaciją Taškentas paneigė. Uzbekistano pareigūnai sakė, kad šios šalies valdžia pasienyje su Turkmėnija nesiima jokių priemonių, kurios padidintų įtampą tarp dviejų valstybių.

Opozicijos lyderis atgailauja

S.Nijazovas ir Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas garsėja kaip diktatoriai, negailestingai slopinantys opoziciją. Bet politologai teigia, kad jie vienas kito nekenčia. Motyvas - asmeninės ambicijos.

Ta neapykanta itin išryškėjo po tariamojo pasikėsinimo į S.Nijazovą. Šis įvykis taip pat atskleidė Turkmėnijos diktatoriaus “vadovavimo” stilių ir niūrią atmosferą šioje valstybėje.

Po pasikėsinimo (jį kai kurie apžvalgininkai pavadino spektakliu) prasidėjo kitaminčių areštai. Jie pasiekė tokį mastą, kad B.Šichmuradovas, kurį režimas apkaltino sąmokslo prieš S.Nijazovą suorganizavimu, pasidavė Ašchabado milicijai. Tokį savo elgesį eksministras aiškino noru sustabdyti represijų bangą.

Režimas B.Šichmuradovo žingsnį panaudojo savanaudiškiems tikslams. Buvęs užsienio reikalų ministras sekmadienį per valstybinę televiziją prisipažino, kad rengė pasikėsinimą į S.Nijazovą ir dėl to atgailavo. Dar daugiau, jis sąmokslo rengimu apkaltino ir kai kuriuos kitus opozicijos veikėjus.

Priminė Stalino epochą

Kokių tik nusikaltimų įvykdymu B.Šichmuradovas neprisipažino! Eksministras save ir savo bendraminčius tikriausiai apkalbėjo, kai teigė, jog jie vartojo narkotikus ir kitus kvaišalus. Būdami tokios būsenos, jie esą nežinojo, ką darė. B.Šichmuradovas taip pat prisipažino, jog jis su vienminčiais vogė karo aviacijos techniką ir ją pardavinėjo, kad gautų lėšų nusikaltimams vykdyti.

Kalbėdamas per televiziją, eksministras po išpažinties liaupsino S.Nijazovą, pavadindamas jį “Dievo dovana Turkmėnijos žmonėms”. Kartu B.Šichmuradovas prašė suteikti jam galimybę sunkiu darbu išpirkti kaltę.

Įvairių šalių, taip pat Rusijos, žiniasklaida, tokius buvusio užsienio reikalų ministro pareiškimus tuoj palygino su Stalino eros parodomaisiais teismais, kuomet kankinimų iškamuoti nelaimingieji prisiimdavo nebūtas kaltes, maldaudavo atleidimo ir liaupsindavo “tautų vadą”.

Nuosprendžiai kepami paskubomis

NTV “Mir” vakar pranešė, kad tariamojo valstybės perversmo organizatoriai skubos tvarka nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Tokį sprendimą priėmė aukščiausia šios autoritarinės šalies atstovaujamosios valdžios institucija - Liaudies Taryba.

Prieš tai Aukščiausiasis Teismas nuteisė B.Šichmuradovą ir kelis kitus jo bendraminčius kalėti 25 metus. Tačiau Liaudies Taryba pakeitė šį bausmės laiką į kalėjimą iki gyvos galvos. Dėl jų buvo priimta speciali įstatymo pataisa, numatanti kalėjimą iki gyvos galvos tėvynės išdavikams.

Pagrindiniais mėginimo įvykdyti valstybės perversmą organizatoriais buvo paskelbti Borisas Šichmuradovas, taip pat buvęs Centrinio banko pirmininkas Chudaiberdy Orazovas, buvęs žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas Saparmuratas Yklimovas ir buvęs ambasadorius Turkijoje Nurmuchamedas Chanamovas.