Laikinoji “ašis” po Bagdado žlugimo skuba pasivyti nuvažiuojantį traukinį  

Greita karo Irake pabaiga tapo šaltu dušu Prancūzijai, Vokietijai ir Rusijai, kurios karštligiškai tariasi, kaip galutinai neprarasti slystančių galimybių daryti kokią nors įtaką sprendimams dėl pokarinio Irako. Trijulės lyderiai vakar Sankt Peterburge pradėjo dviejų dienų konsultacijas, kurias “Vokiečių banga” pavadino “žmonių, pavėlavusių į traukinį, pasitarimu”.  

Nustebino Prancūzijos vadovas  

Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas, Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis bei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kategoriškai oponavo JAV vadovaujamai koalicijai, nusprendusiai Sadamo Huseino režimą nuginkluoti jėga. Paryžius, Berlynas ir Maskva vasario pradžioje suformavo netgi laikinąją “ašį”, kad poveikis Vašingtonui ir Londonui būtų kuo efektyvesnis. “Ašis” buvo įsitikinusi, kad karas užsitęs kelis mėnesius ar net metus, baigsis paliaubomis, ir tuomet ji galės gauti tarpininkės vaidmenį, kuris turėjo duoti nemažų dividendų. Netikėtai greitai žlugęs Irako režimas sumaišė visas trijulės kortas ir pastatė ją į itin sunkią padėtį.

Todėl paskubomis svarstoma, kaip iš šios keblios situacijos išsisukti. V.Putinas, G.Šrioderis ir Ž.Širakas vakar Sankt Peterburge pradėjo tartis, kaip, anot BBC, “pasidalyti kailį lokio, kurio medžioklėje jie nedalyvavo”.

Pirmasis reveransus Vašingtono link ėmė daryti G.Šioderis, kai trečiadienį pasveikino koaliciją su, pasak jo, “įspūdinga pergale Bagdade”.

Bet pasaulį nustebino Ž.Širakas, išreiškęs didelį pasitenkinimą, jog “žlugo irakiečių nekenčiamas Sadamo Huseino režimas”. Ta proga CNN pastebėjo, kad “Prancūzijos prezidentas tokių staigių viražų savo karjeroje nėra daręs: vos prieš mėnesį piestu stojęs prieš karą, pirmas suskubo pasidžiaugti jo rezultatais”.  

Didelė klaida  

Tuo tarpu V.Putinas laikosi santūriai: nei jis sveikino nugalėtojus, nei apgailestavo dėl režimo žlugimo. Apžvalgininkai Maskvoje mano, kad Kremliaus šeimininkas padarė pirmąją savo didelę klaidą, kuri šaliai gali brangiai kainuoti.

“Putino padėtis dabar labai komplikuota, nes jis pastatė ne už tą žirgą. Kadangi Rusija atsidūrė opozicijoje Vašingtonui ir Londonui, ji prarado galimybę daryti kokį nors poveikį būsimajai Irako administracijai ir apginti šioje šalyje savo ekonominius bei politinius interesus”, - agentūros AFP korespondentui Maskvoje sakė “Heritage Faundation” direktorius Jevgenijus Volkas.  

Pakenkė sau  

Vašingtone esančio Gynybos informacijos centro Rusijos ir Azijos programų direktorius profesorius Nikolajus Zlobinas irgi mano, kad V.Putinas pirmą kartą taip smarkiai suklydo. Interviu laikraščiui “Izvestija” N.Zlobinas sakė, kad Rusijos prezidento pozicija Irako problemos atžvilgiu Baltiesiems rūmams tapo nemaloniu ir netikėtu siurprizu.

Rusija pademonstravo, kad ši šalis, kaip strateginė partnerė, yra nepatikima ir, kaip paaiškėjo, ji vis dar turi supervalstybės ambicijų, tik niekuo nepagrįstų. “Bičiulis Putinas” sunervino “bičiulį Džordžą”, ir dviejų lyderių, kuriuos siejo abipusės simpatijos ir pasitikėjimas, dar didesnio suartėjimo procesas sužlugo. Ar iš to ką nors laimėjo Maskva? Nereikia pervertinti masto nemalonumų, kuriuos ji padarė Vašingtonui. Tačiau jie jokiu būdu nepalyginami su ta žala, kurią ji padarė sau, interviu teigė N.Zlobinas. Maskva dabar būgštauja, kad, kai Irakas ateityje susibičiuliaus su JAV, galutinai žlugs jos dideli kontraktai su Irako naftos perdirbimo įmonėmis.  

Konkretus pasiūlymas

Viena oficialių temų, kurios svarstomos Sankt Peterburge, - pokario Irako atstatymas. Vašingtono atstovai pasirodė esą tikri šelmiai, kai trijulės šalims pateikė konkretų pasiūlymą.

JAV gynybos ministro pavaduotojas Polas Vulfovicas vakar paragino Rusiją, Prancūziją ir Vokietiją nurašyti Irako skolas, susikaupusias Sadamo Huseino valdymo metais. Pentagono vadovo pavaduotojas neapsiėjo ir be kandžių, bet “ašies” šalims nemalonių, replikų. “Tikiuosi, kad šios trys valstybės rimtai susimąstys dėl tų didelių skolų; tuos pinigus jos paskolino diktatoriui, kuris už juos pirko ginklus ir statė prabangius rūmus, taip pat išlaikė siaubingų represijų aparatą”, - sakė P.Vulfovicas agentūros Reuters korespondentui. Irakas skolingas Rusijai ir Prancūzijai po 8 mlrd. dolerių, gautų daugiausiai pagal sutartis, kurias sudarė Irako vyriausybė devintajame dešimtmetyje, kai Bagdadas kariavo su Iranu.

Sovietų Sąjunga, kurios teises ir pareigas perėmė Rusija, buvo pagrindinė ginklų tiekėja į Iraką.  

Lenkijos indėlis neliko nepastebėtas  

Apžvalgininkai atkreipė dėmesį į tas šalis, kurių požiūris į Sadamo Huseino diktatūrą buvo aiškus: režimas, keliantis pavojų ne tik regionui, bet ir visam pasauliui, turi būti nuginkluotas jėga. Šių valstybių lyderiams dabar nereikia griebtis lingvistinių žongliravimų, kaip tai priverstas daryti Prancūzijos prezidentas.

Beje, skandalingasis Vladimiras Žirinovskis, žurnalistų Maskvoje šią savaitę paklaustas, kaip po Bagdado žlugimo elgsis Paryžius, jam būdingu stiliumi prognozavo: “Žinoma, Prancūzija ir šį kartą klusniai atsiguls po Vašingtonu”.

Tarp valstybių, kurioms netenka patirti pašaipų, politologai išskiria Lenkiją. Ją Vašingtonas jau anksčiau pavadino “ištikimiausia Amerikos bičiule Europoje”.

Varšuva be didelių dvejonių pasiuntė į karą savo kontingentą, kuris, palyginti su kitų šalių, buvo kuklus. Bet lenkai mūšiuose prie Basros, pasak britų karininkų, kovėsi tikrai profesionaliai.

Lenkijos indėlis į Sadamo Huseino režimo sutriuškinimą neliko nepastebėtas. P.Vulfovicas, kalbėdamas Senato ginkluotųjų pajėgų komisijoje, pareiškė, kad “Lenkija kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Didžiąja Britanija ir Australija vaidins pagrindinį vaidmenį valdant ir atstatant Iraką po karo”. “Lenkijos kompanijoms Irake jau įjungta žalia šviesa”, - agentūros Reuters korespondentui sakė Pentagono vadovo pavaduotojas.

Mūšiuose prieš Sadamo Huseino pajėgas greta amerikiečių, britų ir lenkų taip pat dalyvavo Australijos kariai. Šį kartą “už borto” savo noru pasiliko tradicinė JAV sąjungininkė - Kanada. Šioje šalyje vis garsiau skamba priekaištai vyriausybei, kuri, opozicijos nuomone, vykdė trumparegišką politiką ir Kanadai užtraukė gėdą.