S. Šoigu: gynybos ministras, vadovavęs plataus masto Maskvos invazijos į Ukrainą pradžiai

Tačiau Rusijoje jis sulaukė nemažai kritikos dėl savo elgesio karo Ukrainoje akivaizdoje, o jo reputacijai smarkiai pakenkė praėjusį mėnesį dėl įtariamo kyšininkavimo sulaikytas gynybos viceministras Timuras Ivanovas.

Pernai S. Šoigu patyrė spaudimą dėl savo vadovavimo karui. Privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas griežtai kritikavo jį dėl to, kad jo kovotojams Ukrainoje trūko šaudmenų.

Pernai birželį J. Prigožinas metė iššūkį Rusijos karinei vadovybei ir surengė trumpai trukusį maištą. Dviem mėnesiais vėliau J. Prigožinas žuvo per paslaptingų aplinkybių gaubiamą lėktuvo katastrofą

Pastaraisiais mėnesiais, kai Rusija sustiprino savo pozicijas mūšio lauke ir pasiekė tam tikrų laimėjimų, S. Šoigu reputacija taip ir neatsigavo.

Darbas esant spaudimui

Dar prieš J. Prigožino maištą S. Šoigu patyrė didžiulį spaudimą dėl pirmųjų nesėkmių, patirtų prasidėjus Rusijos puolimui Ukrainoje.

Praėjusių metų birželį vaizdo įraše užfiksuota, kaip V. Putinas ir S. Šoigu dalyvauja medalių įteikimo ceremonijoje karinėje ligoninėje, ir matyti, kaip prezidentas, panašu, paniekinamai nusisuka nuo gynybos ministro.

Tačiau pastaraisiais metais nebeliko jokių viešų prezidento ir gynybos ministro draugystės apraiškų, nors praeityje būta nuotraukų, kuriose jie kartu lankosi Sibire, žvejoja arba žaidžia ledo ritulį vienoje komandoje.

68 metų S. Šoigu, kuris šias pareigas ėjo nuo 2012 metų, politinė karjera tęsiasi dešimtmečius.

Jis atėjo į valdžią anksčiau nei V. Putinas, kuris savo politinės karjeros pradžioje ėjo ministro pirmininko pareigas.

Iš Tuvos regiono pietų Sibire kilęs S. Šoigu yra vienas iš nedaugelio neetninių rusų, kurie po Sovietų Sąjungos žlugimo užėmė aukščiausius valdžios postus.

S. Šoigu savo politinę karjerą pradėjo 1994-aisiais, kai pirmaisiais Boriso Jelcino prezidentavimo metais buvo paskirtas nepaprastųjų situacijų ministru.

S. Šoigu tapo populiarus ir gerbiamas politikas, važinėjantis po šalį ir reaguojantis į įvairias nelaimes – nuo lėktuvų katastrofų iki žemės drebėjimų.

Nepaprastųjų situacijų ministro pareigas jis ėjo iki 2012-ųjų, kai buvo paskirtas Maskvos srities gubernatoriumi, o tais pačiais metais, kai jo pirmtakas Anatolijus Serdiukovas buvo atleistas dėl korupcijos skandalo, V. Putinas greitai paskyrė jį gynybos ministru.

Jis iš karto buvo paaukštintas į generolus, nors S. Šoigu neturėjo jokios aukšto lygio karinės patirties. Tačiau jis vadovavo kelioms Rusijos operacijoms, įskaitant 2015 metų intervenciją Sirijoje, dėl kurios Maskvos sąjungininkas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) išsaugojo valdžią.

V. Putinas 65-ojo gimtadienio proga V. Šoigu įteikė vieną aukščiausių Rusijos apdovanojimų – medalį „Už nuopelnus tėvynei“, kuris jau papildė jo gausią apdovanojimų kolekciją.

Tačiau dėl ne itin sėkmingo puolimo Ukrainoje, per kurį Kremlius tikėjosi greitai užimti Ukrainos sostinę, nuolat kilo klausimų dėl S. Šoigu likimo gynybos ministro poste.