„Prezidentas Trumpas toliau vykdo savo įgaliojimus. Nuoširdžiai tikimės, kad jis taip pat toliau dės pastangas siekti taikos“, – Rusijos žurnalistui Aleksandrui Junaševui sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusijos Saugumo taryba apkaltino NATO: prarijo Suomiją ir Švediją
Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, NATO smarkiai priartėjo prie Rusijos sienų, pareiškė Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Venediktovas.
Apie tai rašo leidinys „The Moscow Times“.
„NATO prarijo Suomiją ir Švediją, dar kartą išsiplėsdama į Rytus, nors žadėjo to nedaryti“, – Minske vykusioje tarptautinėje konferencijoje Eurazijos saugumo klausimais sakė A. Venediktovas. Jį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Jo žodžiais, Šiaurės Atlanto aljanso šalys, neva atkakliai svajojančios apie ekspansiją, tuo neapsiribos ir toliau trauks į savo orbitą Moldovą, Ukrainą ir Armėniją.
Rusijos Saugumo tarybos atstovas taip pat pareiškė, kad Europoje „viešai kalbama apie pasirengimą tiesioginiam ginkluotam susidūrimui su Rusija per artimiausius kelerius metus“.
„Tokią retoriką lydi precedento neturinčios finansinės investicijos į karinę pramonę, jų mastą galima palyginti nebent su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu“, – pabrėžė A. Venediktovas.
Be to, pasak jo, Maskvai didelį nerimą kelia Prancūzijos ketinimai suteikti „branduolinį skėtį“ kai kurioms Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalims.
Suomija ir Švedija atsisakė karinio neutralumo politikos, kurios laikėsi daugelį metų, ir pateikė paraiškas įstoti į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.
Suomijai ir Švedijai stojant į NATO, Vladimiras Putinas teigė, kad Rusija su šiomis šalimis neturi tokių problemų, kokių turi su Ukraina.
NATO ne kartą oficialiai paneigė teiginius, kad Aljansas buvo davęs teisinių ar politinių pažadų nesiplėsti į Rytus. Vis dėlto NATO atstovai yra sakę, kad iki Rusijos užpuolimo neplanavo priimti Ukrainos į Aljansą. Kremlius kaip vieną iš invazijos į šalį kaimynę priežasčių įvardijo NATO plėtros grėsmę.
