Rusijos ekonomika: šuoliais į praeitį?

Dramatiškas kritimas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepavargsta SSRS griūties vadinti viena didžiausių XX a. tragedijų, klaida, kurią jis norėtų ištaisyti. Ši idėja kartu su nuolat kurstoma visuomenės baime sugrįžti į pirmaisiais Boriso Jelcino kadencijos metais vykdytų reformų badmetį tapo vienu kertinių putinizmo politikos akmenų. Tačiau atidžiau pažvelgus matyti, kad Rusijos kaip ekonominės galios burbulas būtent V.Putino valdymo metais vis labiau bliūkšta. Tai vyksta nors ir lėčiau nei aštuntąjį dešimtmetį, bet stabiliai. Minėta analizė, kurią paviešino savo kanalais gavusi agentūra "Bloomberg", šias išvadas tik patvirtina.

Ryškiausias šio nuosmukio bruožas – Rusijos dalis pasaulio ekonomikoje. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, 2000 m. šalies BVP sudarė 3,11 proc. pasaulio BVP. Dėl naftos, dujų kainų bumo ši dalis 2009 m. išaugo iki 3,93 proc. Tačiau nuo to laiko ji mažėjo, o šiemet jos dalis greičiausiai nukris žemiau 3 proc.

Praradimai – tarsi sviestas ant riekės – palietė visas be išimties visuomenės grupes, bet po truputį, todėl ne taip ryškiai matomi.

Pagrindinė priežastis – naujos sankcijos, kuriomis Vakarai reagavo į Rusijos invaziją į Ukrainą. TVF prognozuoja, kad šiais metais Rusijos BVP sumažės 6 proc., o kitais metais – dar 3 proc. Tačiau minėta ataskaita, parengta įvertinus Rusijos ekonominę izoliaciją, rodo: Maskvos valdžios ekspertų kabinetuose nuotaikos dar pesimistiškesnės.

Ataskaitoje Rusijos ekonomikos ateitis nagrinėjama pagal tris scenarijus. Visais atvejais daroma prielaida, kad sankcijų spaudimas didės ir prie jų prisijungs daugiau šalių. Be sankcijų siaurąja prasme, kurios turi įtakos maždaug ketvirtadaliui importo ir eksporto, joje išsamiai nurodoma, kad Rusija dabar susiduria su "blokada", turinčia įtakos "beveik visiems transporto maršrutams" ir atribojančia šalies ekonomiką nuo užsienio šalių.

Todėl dviejuose iš trijų ataskaitoje pateiktų scenarijų prognozuojama, kad kitais metais ekonomikos nuosmukis paspartės, o 2022 vasario 23-iąją buvusį ekonomikos lygį šalis pasieks ne anksčiau kaip 2030-aisiais. Pagal inercinį scenarijų kitais metais ekonomika pasieks žemiausią lygį – jis bus 8,3 proc. mažesnis nei 2021 m.. Pagal dar prastesnį scenarijų, 2024 m. ekonomika susitrauks 11,9 proc., palyginti su 2021-aisiais.

Susitraukė 3 mln.

Neviešos ataskaitos autoriai atkreipia dėmesį į dramatišką proto nutekėjimą. Jų teigimu, iki 2025 m. iš šalies gali išvykti iki 200 tūkst. IT specialistų.

Žvelgiant į jau dabar akivaizdžią tendenciją, šis skaičius atrodo pernelyg optimistinis. Specialistų, pirmiausiai IT, emigracijos banga jau prasidėjo ir nesustoja, nepaisant dar pavasarį Rusijos vyriausybės skubiai pasiūlytų įvairių lengvatų jauniems IT specialistams.

Didžiulę migracijos bangą patvirtina net ir oficialūs duomenys. Rugpjūčio 30-ąją Rusijos statistikos tarnyba paskelbė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį iš Rusijos išvyko 419 tūkst. žmonių. Tai ne tik dvigubai daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, bet ir gerokai daugiau, nei imigravo per tą patį periodą (322 tūkst. žmonių).

Tik dėl imigracijos pastaraisiais dešimtmečiais didžiąja dalimi gyvavo tokios verslo šakos kaip statyba. Imigracija padėjo kompensuoti ir dėl krentančio gimstamumo lygio ir negerėjančių gyvenimo trukmės rodiklių prastėjančią Rusijos demografinę situaciją. Nuo 2000 m. į Rusiją persikėlė daugiau kaip 5 mln. žmonių. Pikas buvo pasiektas 2019-aisiais, kai įvažiavo 700 tūkst. žmonių. Tai daugiausia buvusiose sovietinėse respublikose gyvenę rusai, vadinamieji darbo migrantai ir Rusijos didmiesčiuose prastai apmokamam, dažnai nelegaliam darbui pasiryžę žmonės iš skurdesnių Centrinės Azijos šalių.

Nuo 1999 m. pabaigos, kai B.Jelcinas valdžios vairą perdavė V.Putinui, iki 2021 m. Rusijos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 146,6 mln. iki 143,5 mln. Tiesa, oficialioji statistika kiek kitokia: į joje minimą 146,8 mln. įeina 2,5 mln. Krymo gyventojų.

Ekspertai abejoja ir oficialia pandemijos padarinių statistika. Oficialiai teigiama, kad nuo COVID-19 Rusijoje mirė 377 tūkst. žmonių. Nors ir šis skaičius įspūdingas, manoma, kad jis negalutinis. Oficialioji mirčių statistika nurodo, kad vien 2020–2021 m. Rusijoje mirė beveik 1 mln. žmonių daugiau, nei mirdavo kasmet per pastarąjį dešimtmetį. Oficiali vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sumažėjo nuo 78,2 iki 74,5 metų. Turint omenyje, kad tais metais Rusijoje nebūta jokių neįprastų dramatiškų reiškinių, visa tai galėjo įvykti tik dėl vienos priežasties – pandemijos.

Išeities paieškos

Ataskaitoje išvardytos kelios priemonės, kuriomis siekiama skatinti ekonomiką ir dar labiau sušvelninti sankcijų poveikį. Tik taip, teigiama pranešime, 2024 m. ekonomika gali grįžti į prieškarinį lygį, o vėliau vėl augti. Valdžios institucijose svarstomos dvi šalies ekonomikos pertvarkos galimybės: didinti viešąsias išlaidas arba pasikliauti iniciatyva ir privačiu kapitalu.

Valdžios institucijos gali didinti išlaidas iš dviejų šaltinių – biudžeto ir Nacionalinio turto fondo. Didindama biudžeto išlaidas, vyriausybė turės rasti naujų biudžeto pajamų šaltinių, t.y. padidinti esamus ir įvesti naujus mokesčius. Nacionalinio turto fonde esančių lėšų pakaktų tik iki 2024 m., o ir jų nepakaktų visiems valstybės įmonių ir agentūrų poreikiams patenkinti ir ekonomikos augimui paskatinti.

Antrasis Rusijos ekonomikos kelias – smulkiojo verslo plėtra, privačių finansų ir investicijų pritraukimas – sunkiai įveikiamas tarsi HIMARS raketomis suvarpytas Antonivkos tiltas.

Net Rusijos valdžios institucijos pripažįsta, kad įtikinti verslą, jog šiandien šalies ekonomika yra patraukli investicijoms, būtų labai problemiška. Minėtame pranešime teigiama, kad, norint susigrąžinti verslo pasitikėjimą, "reikia koreguoti investicinį klimatą ir finansų rinką", taip pat sukurti paskatas naudojant valstybės paramą.

Plonas problemų sluoksnis

Ataskaitoje taip pat nagrinėjami padariniai visiškai nutraukus dujų tiekimą į Europą. Tai Rusijos valstybei kainuotų iki 400 mlrd. rublių (6,6 mlrd. eurų) per metus. Net vidutinės trukmės laikotarpiu nebūtų įmanoma visiškai kompensuoti prarastų pajamų naujomis eksporto rinkomis.

Kremliaus ruporai mėgsta sakyti, esą ribotas galimybes naudotis Vakarų technologijomis Rusija kompensuos nelegaliais būdais atsiveždama ar ilgainiui susikurdama savas technologijas. Tačiau po invazijos į Ukrainą Rusiją palikus užsienio kompanijoms išryškėjo, kad praktiškai nėra tokios ūkio šakos, kuri galėtų vystytis savarankiškai.

Viskas – nuo lengvosios pramonės iki bulvių auginimo, automobilių, mašinų gamybos iki dujų ar naftos gavybos – daugiau ar mažiau yra priklausoma nuo iš užsienio tiektų komplektuojančių detalių, gamybos priemonių, pažangių technologijų. Galima pieną pardavinėti ir ne spalvingomis suomių gamybos pakuotėmis, sodinti mažiau derlingas ir ligoms ne tokias atsparias vietines bulves, laikyti ne produktyvias olandiškas dedekles, tačiau kas pirks automobilį be oro pagalvės, automatinės pavarų dėžės ir elektra valdomų langų, jei atitinkamų technologijų negali importuoti, o alternatyvių Rusijoje nėra sukurta?

Kalbėdami apie sankcijų ir ekonominio nuosmukio poveikį Rusijos ekonomikai ekspertai mėgsta pasitelkti sviesto metaforą: praradimai – tarsi sviestas ant riekės – palietė visas be išimties visuomenės grupes, bet po truputį, todėl ne taip ryškiai matomi.

Saugantis ūmiai milijoninės bedarbių minios, atskirose ūkio šakose imituojama veikla. Nutrūkus tiekimo grandims staiga sustojo gamyklos, tačiau, užuot atleidus darbuotojus, jiems skiriamos su ligtoliniu darbu nesusijusios užduotys, jie dirba minimalų darbo laiką.

Dalis įmonių dar naudoja savo rezervus, sukauptus išmokus pandemijos pamokas, kai buvo sutrikęs tiekimas. Tačiau atsargos tuštėja ir sekti aviacijos pavyzdžiu, kur lėktuvai jau ardomi detalėms, t.y. užsiimama vadinamuoju technologiniu kanibalizmu, galima toli gražu ne visose srityse.

Technologinis nuosmukis

Ataskaitoje teigiama, kad ilgalaikėje perspektyvoje augimą ribos nesugebėjimas rasti alternatyvos importuojamiems įrengimams: kai kuriems svarbiausiems importuojamiems produktams tiesiog nėra alternatyvių tiekėjų. Žemės ūkio priklausomybė nuo svarbiausių importuojamų produktų esą gali priversti rusus sumažinti maisto vartojimą.

Naujausias pavyzdys, kad, radus naujų rinkų žaliavoms, rasti technologijų tiekėjų ne taip paprasta, – prekybos su Kinija statistika. Kinijos muitinės statistikos biuro duomenimis, per pirmuosius aštuonis 2022 m. mėnesius Rusijos eksportas į Kiniją išaugo 50 proc. (iki 72,9 mlrd. JAV dolerių), o importas iš šios šalies padidėjo tik 8,5 proc. (iki 44,2 mlrd. JAV dolerių). Eksporto šuolis susijęs pirmiausiai su išaugusiomis  žaliavų ir energijos tiekimo apimtimis.

Naudodamasi mažiau išvystytomis Kinijos ir Pietryčių Azijos alternatyvomis Rusija geriausiu atveju įstrigs 2022-uosiuose ir jau ne kalbomis, bet ūkio ir gyvenimo kokybe grįš į gūdų sovietmetį, kurį taip liaupsina V.Putinas.

Parduotuvės – tik išskirtiniams

Vargu ar putinizmą garbinantys Rusijos gyventojai kada norėjo sugrąžinti ir anuometį socialinės nelygybės simbolį – vadinamąsias dolerines parduotuves. Tačiau jau beveik faktas: Rusijoje vėl veiks legendinės tokio tipo parduotuvės, sovietmečiu vadintos "Beriozka".

Atitinkamą dekretą dėl neapmuitinamų parduotuvių steigimo Maskvoje ir Sankt Peterburge dar rugpjūtį pasirašė Rusijos premjeras Michailas Mišustinas. Parduotuvių asortimentą sudarys prekės, kurioms nebus taikomi muitai: alkoholis, tabakas, kosmetika, kvepalai, juvelyriniai dirbiniai, išmanieji telefonai ir laikrodžiai. Kainos bus nurodomos rubliais, doleriais ir eurais, o prie įėjimo į parduotuves bus tikrinami teisę pirkti patvirtinantys dokumentai.

Niša: po invazijos į Ukrainą Jimmy Choo salonas Maskvos prekybos centre GUM užsidarė kaip ir dauguma kitų garsių mados namų parduotuvių.Tikėtina, kad šios prekės sugrįš jau į užsieniečiams skirtas parduotuves. / A. Zemlianichenko / AP nuotr.

Parduotuvėmis galės naudotis ambasadų, konsulatų, užsienio valstybių atstovybių prie tarptautinių organizacijų ir tarptautinių organizacijų ar jų atstovybių darbuotojai, jų šeimos nariai ir kiti šių organizacijų darbuotojai.

Prekybos tinklas priklausys Rusijos bendrovei, kurią atidarys Užsienio reikalų ministerija kartu su vienu iš steigėjų, atrinktu atviro konkurso būdu, o parduotuves kontroliuos muitinės pareigūnai.

Pirkėjai kasoje gaus čekis su užrašu "Duty Free", kuriame bus pateikta informacija apie pirkėją. Ji kartu su įsigytų prekių sąrašu kas mėnesį bus siunčiami į Rusijos užsienio reikalų ministeriją. Be to, parduotuvėse bus įrengtos visą parą dirbsiančios vaizdo stebėjimo kameros, kurių įrašai bus saugomi mažiausiai 30 dienų.

Žinią apie M.Mišustino pasirašytą dokumentą Rusijos žiniasklaida sutiko su ironiška euforija ir slegiančia nostalgija apie sovietinį analogą "Beriozka".

Neapmuitinamos prekybos parduotuvių tinklas "Beriozka" buvo įkurtas 1961 m. Čia buvo galima nusipirkti amerikietiškų džinsų, japoniškų magnetofonų ir itališkų batų. Neapmuitintos parduotuvės veikė Maskvoje, Leningrade, sovietinių respublikų sostinėse, dideliuose regioniniuose centruose ir kai kuriuose uostamiesčiuose ir kurortiniuose miestuose: Sočyje, Sevastopolyje, Volgograde, Jaltoje ir kt.

Jose galėjo pirkti tik asmenys, SSRS legaliai turintys valiutos: diplomatinių atstovybių darbuotojai, užsienio piliečiai, vadinamosiose draugiškose užsienio valstybėse dirbantys SSRS piliečiai, jūreiviai, kariškiai. Tačiau visuotinio deficito laikais daug tokiose parduotuvėse perkamų prekių atsidurdavo antrinėje rinkoje, kur būdavo perparduodamos kelis kartus brangiau.

Dėl invazijos į Ukrainą iš Rusijos pasitraukė dešimtys plataus vartojimo prekių ženklų, tad ilgainiui įprastuose prekybos centruose nebeliks dar neseniai įprastais laikytų gėrimų, rūkalų ar smulkiosios technikos. Pvz., tabako bendrovė "Philip Morris International" dar vasarą paskelbė iki metų pabaigos pasitrauksianti iš Rusijos. Rusijoje ji prekiauja, be kita ko, cigaretėmis "Parliament", "Marlboro", "Chesterfield" ir IQOS. Sprendžiant iš oficialių pareigūnų pasisakymų, diplomatams skirtose parduotuvėse šių prekių bus.

"Šios parduotuvės suteiks galimybę diplomatams laisvai nusipirkti prekių, kurių jie negali atsivežti arba įsigyti buvimo šalyje", – aiškino Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto vicepirmininkas Vladimiras Džabarovas.

Valstybės Dūmos ekonominės politikos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Nikolajus Arefjevas mano, kad bemuitės parduotuvės atidaromos dėl užsienio valiutos poreikio: jos esą stinga dėl naftos ir dujų išteklių embargo. "Kadangi Sankt Peterburge ir Maskvoje yra daugiausia diplomatų, buvo nuspręsta čia įrengti neapmuitinamų prekių parduotuvę. Tikriausiai bus tam tikrų kapitalo įplaukų, bet nemanau, kad jos bus didžiulės. Negalima palyginti su pajamomis iš naftos ir dujų", – sakė jis interviu "Moscow 24"".

Valdžios atstovai aiškina, kad parduotuvėmis naudosis labai ribotas žmonių skaičius, tad jos nesukels socialinės atskirties. Tačiau net lojali Rusijos žiniasklaida ir socialiniai tinklai ūžia nuo žinios, kad į šalį grįžta sovietinio deficito simbolis, ir dalijasi prisiminimais apie per pažįstamus keliskart brangiau pirktas prabangos prekes, techniką ir kūdikių maistą.