Rusija istoriškai buvo vienintelė dominuojanti šiame regione ir stengiasi išlaikyti lyderės pozicijas, o Kinija investavo milijardus dolerių pagal savo „Juostos ir kelio iniciatyvą“.

Bendrame pareiškime Kazachstano ir Rusijos branduolinės energetikos agentūros nurodė, kad pradėjo „inžinerinius tyrimus, siekdamos pasirinkti optimalią vietą ir parengti projekto dokumentus didelės galios branduolinės elektrinės statybai“.

„Šis projektas yra Kazachstano strateginis pasirinkimas ir ilgalaikio ekonominio augimo variklis mūsų valstybei ir visam regionui“, – pareiškė Kazachstano branduolinės energetikos agentūros vadovas Almasadamas Satkalijevas.

Dar dvi branduolines jėgaines šioje išteklių turtingoje šalyje planuoja pastatyti Kinija, o konkrečiau planai turėtų paaiškėti iki šių metų pabaigos, tvirtina Kazachstano valdžios institucijos.

Kazachstano dalis tarptautinėje urano rinkoje viršija 43 proc., jis yra trečias pagal dydį žaliavinio urano tiekėjas Europos Sąjungai.

Tačiau šiai valstybei kol kas sunkiai sekasi pasigaminti pakankamai elektros energijos vidaus vartojimui, nes branduolinė energetika yra jautri tema šalyje po sovietmečio branduolinių bandymų, per kuriuos 1,5 mln. žmonių buvo paveikti radiacija.

Pirmosios AE netoli pusiau apleisto Ulkeno kaimo prie Balchašo ežero statyba truks apie dešimtmetį.

Pasak Rusijos branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“, maždaug 14-15 mlrd. JAV dolerių kainuosianti jėgainė turės du VVER-1200 reaktorius, projektas bus finansuojamas Rusijos valstybine paskola.

Prancūzija ir Pietų Korėja taip pat dalyvavo projekto konkurse, bet Kazachstanas pasirinko kaimynines Rusiją ir Kiniją, kurios „objektyviai pateikė geriausius pasiūlymus“.

Vidurio Azijoje Rusija taip pat planuoja statyti AE Uzbekistane, mažąjį branduolinį reaktorių Kirgizijoje.