Rusija Nobelio premijos laureatą paskelbė „užsienio agentu“

Šis žingsnis, nukreiptas prieš svarbaus Rusijos nepriklausomo leidinio „Novaja Gazeta“ redaktorių, yra platesnio masto susidorojimo su gerbiamomis pilietinės visuomenės institucijomis, kuris paspartėjo Maskvai pradėjus puolimą Ukrainoje, dalis.

D. Muratovas „naudojosi užsienio platformomis skleisdamas nuomonę, kuria siekiama formuoti neigiamą požiūrį į Rusijos Federacijos užsienio ir vidaus politiką“, sprendimą pagrindė Rusijos teisingumo ministerija.

Ministerija taip pat apkaltino D. Muratovą kūrus ir platinus kitų „užsienio agentų“ turinį.

„Ką čia komentuoti? Dėl komentarų kreipkitės į Teisingumo ministeriją“, – sakoma „Novaja Gazeta“ interneto svetainėje.

Leidinio redakcija pridūrė, kad į „užsienio agentų“ sąrašą dabar įtraukti 674 „vertingi asmenys ir organizacijos“.

Dėl šios etiketės, kuri primena sovietmečiu naudotą „liaudies priešų“ terminą, taikomi dideli administraciniai apribojimai ir reikalaujama atskleisti finansavimo šaltinius.

Be to, ji įpareigoja „užsienio agentus“ specialiai žymėti visas savo publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose.

Dėl to „užsienio agentams“ ir asmenims, besidalijantiems jų turiniu, gresia didelės baudos.

Šis žymėjimas yra Kremliaus naudojamų teisės aktų, kuriais siekiama nutildyti kritikus, dalis kartu su dar griežtesne „nepageidaujamos organizacijos“ etikete.

Nužudyti žurnalistai

Nuo 2022 metų vasario, kai į Ukrainą Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiuntė karines pajėgas, Maskva deda daugiau pastangų susidoroti su kitaminčiais.

Dauguma garsiausių valdžios oponentų yra už grotų arba pasitraukė į užsienį.

Nors daugelis nepriklausomų žurnalistų dirba užsienyje, D. Muratovas neseniai buvo pastebėtas Rusijoje.

Jis priklauso teisininkų komandai, ginančiai jo draugą Olegą Orlovą, Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ vieną vadovų.

O. Orlovas teisiamas dėl piketų prieš puolimą Ukrainoje ir dėl Prancūzijos leidinyje „Mediapart“ išspausdinto teksto pavadinimu „Jie norėjo fašizmo, jie jį gavo“.

Jis buvo apkaltintas kariuomenės diskreditavimu, o šį kaltinimą, be kitų, Maskva pasitelkia prieš karo Ukrainoje kritikus.

Buvo sulaikyti tūkstančiai paprastų rusų, protestavusių prieš karą Ukrainoje.

Nuo puolimo pradžios įkalinta daug aukšto rango opozicijos politikų, įskaitant Ilją Jašiną ir Vladimirą Karą-Murzą.

Vienas aršiausių V. Putino kritikų opozicionierius Aleksejus Navalnas kalinamas nuo 2021 metų.

Represijos sustiprėjo per puolimą Ukrainoje, tačiau saviraiškos laisvės erdvė Rusijoje mažėja jau daugelį metų.

2021 metais, kai D. Muratovas tapo vienu iš Nobelio taikos premijos laureatų, jis skyrė apdovanojimą „Novaja Gazeta“ žurnalistams, kurie „atidavė savo gyvybes už savo profesiją“.

Nuo 2000 metų buvo nužudyti šeši „Novaja Gazeta“ žurnalistai ir bendradarbiai, įskaitant tiriamąja žurnalistika užsiėmusią Aną Politkovskają, kuri buvo nušauta Maskvoje per V. Putino gimtadienį.

„Novaja Gazeta“, kurią 1993 metais su kitais įkūrė buvęs Sovietų Sąjungos lyderis ir Nobelio taikos premijos laureatas Michailas Gorbačiovas, yra viena iš nedaugelio Rusijoje likusių žiniasklaidos priemonių, kritikuojančių V. Putiną.

Nobelio komitetas: Rusija bando nutildyti D. Muratovą

Nobelio taikos premijos laureatus renkantis Nobelio komitetas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos valdžia, įtraukdama garsų žurnalistą į savo „užsienio agentų“ sąrašą, bando jį nutildyti.

„Dmitrijui Muratovui Nobelio taikos premija 2021-aisiais buvo paskirta už jo pastangas skatinti žodžio laisvę, informacijos laisvę ir nepriklausomą žurnalistiką. Liūdna, kad Rusijos valdžia dabar bando jį nutildyti. Kaltinimai jam yra politiškai motyvuoti“, – sakoma Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkės Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) pareiškime.