Rusija siekia sustiprinti savo karinių laivynų strategines pozicijas Juodojoje jūroje, taip pat tęsti jų veiklą Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje, sakoma naujausioje karinių jūrų pajėgų doktrinoje, kuri buvo pakeista dėl „nepriimtinos“ NATO plėtros.

Sekmadienį Kremliaus tinklalapyje paskelbta atnaujinta doktrina pasirodė praėjus pusmečiui po peržiūrėtos bendrosios Rusijos karinės doktrinos, kuri atspindi dramatiškai pašlijusius santykius su Vakarų šalimis.

Ankstesnėje to dokumento versijoje, paskelbtoje 2010 metais, NATO taip pat buvo laikoma didele grėsme, bet karas Ukrainoje dar labiau padidino įtampą – iki lygio, nematyto nuo Šaltojo karo laikų.

Naujoje karinių jūrų pajėgų doktrinoje pabrėžiami „nepriimtino pobūdžio Aljanso planai perkelti karinę infrastruktūrą prie savo sienų“.

Dabar Rusija sutelks dėmesį į savo Juodosios jūros karinio laivyno „infrastruktūros plėtrą“ Krymo pusiasalyje, kuris pernai buvo aneksuotas Maskvos.

Dokumente taip pat sakoma, kad bus „spartinamas strateginių Rusijos pozicijų atkūrimas ir visokeriopas jų stiprinimas“ Juodojoje jūroje.

Premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas taip pat pabrėžė, kad pagal naują doktriną „akcentai dedami Atlanto ir Arkties vandenynuose“.

„Mūsų dėmesį Atlantui pagrįstas NATO plėtra Rytuose“, – jis sakė Rusijos naujienų agentūroms.

Naujajame dokumente taip pat kalbama, kad bus siekiama „užtikrinti atitinkamą Rusijos karinių jūrų pajėgų dalyvavimą“ Atlanto vandenyno regione.

Toks pats uždavinys buvo nustatytas ir Viduržemio jūros regione, kur Rusijos karinės jūrų pajėgos turėtų būti „nuolat“ dislokuojamos.

Aptariant padėtį energetikos išteklių turtingoje Arktyje, doktrinoje rašoma, kad bus siekiama „mažinti grėsmes nacionaliniam saugumui ir užtikrinti strateginį stabilumą“

Taip pat numatoma spartinti „Šiaurės laivyno plėtrą“.

„Šie pokyčiai rodo, kad Rusija skiria ypatingą dėmesį savo karinių jūrų pajėgų potencialo stiprinimui Arktyje ir Atlante, siekiant suteikti atsvarą NATO“, – karybos ekspertas Aleksandras Golcas sakė radijui „Echo Moskvy“.

Tačiau jis pridūrė, kad „be ryžtingo karinio laivyno pajėgumų sustiprinimo visa tai neturi prasmės“.

NATO vasarį susitarė smarkiai sustiprinti savo rytinio sparno gynybą, įkurdama šešias naujas vadavietes Rytų Europos šalyse ir ypač greito reagavimo pajėgas, kurias sudarys 5 tūkst. karių ir kurios, anot Aljanso, turėtų tapti atsvara Rusijos agresijai Ukrainoje.