„Baltijos šalys atvirai ruošiasi masiniam rusakalbių gyventojų deportavimui ir taip, matyt, tikisi pagaliau išspręsti „Rusijos klausimą“ ir precedento neturinčią, ypač XXI amžiuje, masinio pilietybės neturėjimo problemą savo teritorijose“, – pareiškė G. Lukjancevas, pristatydamas ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį atskirose šalyse.
Prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie ketinimą kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl neva „sistemingo etninių rusų teisių pažeidimo“ Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.
Ministerija teigia, kad Baltijos šalių valdžia neva draudžia vartoti rusų kalbą, „perrašo istoriją“ ir vykdo „baudžiamąją represijų ir bauginimo politiką“.
„Visi bandymai išspręsti nesutarimus derybomis buvo bevaisiai. Todėl akivaizdu, kad turėsime perduoti savo reikalavimus teismams“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Ministras Rusijos kaltinimuose Baltijos šalims įžvelgia desperaciją
ELTA primena, kad laikinasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas praėjusią savaitę teigė, jog dėl galimų Rusijos provokacijų ne tik sustiprinta kritinių objektų apsauga, bet ir prevenciškai dėliojami papildomi planai bei reakcijos į įvairius galimus Kremliaus veiksmus prieš mus.
R. Kauno teigimu, dėl karo Ukrainoje, persikėlusio ir į Rusijos teritoriją, kurią pasiekia ukrainietiški dronai, stebima Kremliaus desperacija.
„Todėl prevenciškai sustipriname kritinės infrastruktūros apsaugą, ką esame jau padarę. Prevenciškai dėliojamės papildomus planus ir galimas reakcijas į įvairias provokacijas. Ir tos provokacijos gali būti hibridinės, kaip žalieji žmogeliukai, dronų įskridimai, kažkokie sabotažo aktai. Tai yra labai aiškiai vertinama, matoma, stebima ir užkardoma“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė jis.
R. Kaunas atkreipė dėmesį, kad matoma, kaip keičiasi Rusijos retorika, kaip ji kaltina tiek Lietuvą, tiek kitas Baltijos šalis neva leidžiant Ukrainos dronams skristi per mūsų oro erdvę. Tai, kaip pakartojo, yra visiška netiesa.
„Tačiau Rusija tą savo naratyvą skleidžia. Neva reikia ginti rusakalbius, kurių didesnė koncentracija yra Estijoje ir Latvijoje, neva čia juos kažkas puola. Ta retorika visada buvo iš Rusijos pusės, ji agresyvi, ji tęstinė. Ir kai mes šiai dienai matome, kad Rusija tikrai nelaimi karo Ukrainoje, o vis daugiau Ukrainos dronų skrenda į tą pačią Maskvą, Rusijoje trūksta elementaraus benzino, kuro degalinėse, kai Vladimirui Putinui jau sunku paaiškinti, kodėl karas persikėlė į Rusiją, tai ir griūna mitai, kad Rusija geba laimėti Ukrainoje. Turbūt tada atsiranda tam tikras desperacijos momentas Kremliaus valdžioje ir mes tą desperaciją stebime“, – komentavo laikinasis krašto apsaugos ministras.
(be temos)
(be temos)
(be temos)