Ukraina stojo į sunkų permainų kelią, kuriuo einant žmonių nusivylimas didėja

Prieš metus atrodė, kad revoliucinė banga, 2003-iaisiais pakilusi Gruzijoje, vėliau persimetusi į Ukrainą ir Kirgiziją, savo kelyje šluos visus, kurie priešinasi permainoms.

Tačiau naujieji lyderiai nesugebėjo vykdyti duotų pažadų, taip nuvildami ne tik savo šalių visuomenes. “Spalvotosios” revoliucijos netapo patraukliu pavyzdžiu kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms, kurias tebevaldo autoritariniai lyderiai, tokie kaip Aleksandras Lukašenka, vadinamas paskutiniuoju diktatoriumi Europoje.

Turėtas pozicijas praranda

Ukrainos žmonės 2004-aisiais entuziastingai parėmė opoziciją, pasiryžusią perimti valdžią iš sustabarėjusios grupuotės. Bet naujieji lyderiai nesugebėjo pagerinti paprastų ukrainiečių gyvenimo. Dar daugiau, jis pablogėjo.

BBC korespondentas Stivenas Ikas šį mėnesį lankėsi Ukrainoje, kur iš pokalbių su paprastais žmonėmis, nuoširdžiai parėmusiais permainas, jam susidarė įspūdis, kad naujoji valdžia turėtas pozicijas praranda.

Korespondentas nesistebėjo, kad prezidento Viktoro Juščenkos vykdomą politiką griežtai kritikavo opozicinio bloko “Ne tak” aktyvistai - iš jų nieko kito negalima tikėtis. Bet S.Ikas savo įspūdžiuose nurodo, kad jį iki širdies gelmių sujaudino 74 metų ukrainietės nuomonė.

Moteris žurnalistui pasakojo, kad ji buvo tarp tų, kurie tomis šaltomis dienomis ir naktimis buvo Kijevo centro gatvėse, kad paremtų “oranžinę” revoliuciją ir jos lyderius. Bet ji sako dabar nusivylusi prezidentu, ir ne tiek juo, kiek jo aplinkos žmonėmis.

Likimo ironija

V.Juščenka, atėjęs į valdžią, žadėjo padaryti galą korupcijai, žmogaus teisių pažeidinėjimams ir ekonominėms klaidoms, kurios kamavo šalį valdant prezidentui Leonidui Kučmai. “Tačiau žmonės priversti drebėti nuo minties, kas laukia jų rytoj. Ukrainiečiai pavargo nuo nestabilumo. Jie mato, kad jų valdžia - populistinė ir neprofesionali”, - rašo “The Times”.

Šis Londono laikraštis teigia, jog, analitikų nuomone, taip atsitiko todėl, kad šalies verslo lyderiai “oranžinę” revoliuciją nuvedė į bankrotą.

Ekonominis nuosmukis ir žmonių nusivylimas revoliucijos nugalėtojais visuomenės nuomonės apklausose išvedė į priekį promaskvietišką opozicinę partiją tuo metu, kai artėja parlamento rinkimai - jie vyks kovo 26-ąją.

Tikra likimo ironija, kad opozicijos lyderis Viktoras Janukovičius, kuris buvo priverstas pasitraukti, kai 2004 metų prezidento rinkimuose buvo apkaltintas savo naudai falsifikavęs balsavimo rezultatus, tvirtina, kad dabartinė valdžia rengiasi “pavogti” būsimuosius parlamento rinkimus. “Oranžinė” komanda gali išlikti valdžioje tik tuo atveju, jeigu griebsis klastočių”, - šiomis dienomis sakė V.Janukovičius.

Porcija šalto vandens

V.Juščenka žadėjo nuvesti Ukrainą į Europos Sąjungą ir NATO, visiems laikams ištraukdamas ją iš Rusijos strateginės orbitos. Bet praėjo vos keli mėnesiai, kai tarpusavio kova ir kaltinimai korupcija suskaldė jo komandą, ir rugsėjį jis atstatydino vyriausybę, kuriai vadovavo jo bendražygė Julija Timošenko.

“Didžiausia naujųjų lyderių klaida buvo ta, kad jie neturėjo vientisos politinės strategijos. Beveik iš karto po revoliucijos jie pradėjo aršią konkurencinę kovą, kas užims geresnes pozicijas prieš kovo 26-osios rinkimus”, - teigia Viktoro Razumkovo centro, veikiančio Kijeve, politologas Jurijus Jakumenka. Tačiau jis pažymi, kad dabartinį sąstingį Ukrainoje nulėmė ne vien vidaus problemos. Daug ukrainiečių mano, kad jie negavo iš Vakarų tos pagalbos, kurios tikėjosi. “Europos Sąjunga ant Ukrainos galvos išpylė porciją šalto vandens paskelbusi, jog jai apie narystę Bendrijoje dar labai anksti kalbėti. Tiesa, Bendrija pripažino, kad mūsų šalyje jau veikia rinkos ekonomika, bet to yra per maža. Jeigu Europos Sąjunga būtų pasiuntusi į Kijevą aiškų signalą, kad Ukraina gali tikėtis narystės šioje organizacijoje, Juščenkai būtų kur kas lengviau”, - sako politologas.

Laimėjo tik mūšį, bet ne karą

Tiesioginės finansinės paramos iš Vakarų ukrainiečiai irgi tikėjosi daugiau. BBC nurodo, kad praėjusiais metais JAV suteikė Kijevui finansinės pagalbos už 174 milijonus dolerių. Tokiai didelei valstybei tai - menka parama.

Tuo tarpu Rusija jai priimtinoms Ukrainos kompanijoms suteikė subsidijų už maždaug 4 milijardus dolerių. “Maskva įtempia visus savo ekonominius raumenis, kad primintų ukrainiečiams, jog jie vis dar priklausomi nuo buvusių šeimininkų”, - pabrėžia “The Times”.

Laikraštis daro kategorišką išvadą. “Vakarai 2004 metais galbūt laimėjo geopolitinį mūšį už Ukrainą. Bet kai parlamento rinkimai jau čia pat, analitikai sako, kad Vakarai, atrodo, karą dėl Ukrainos ateities pralaimėjo”, - konstatuoja Londono laikraštis.

Maskva dabar vengia demonstratyviai remti kokią nors konkrečią Ukrainos politinę grupuotę, pasimokiusi iš klaidos, kuri buvo padaryta, kai visos viltys per prezidento rinkimus buvo susietos su V.Janukovičiumi. Bet ekonominio diktato Rusija ėmėsi ne kartą.

Griebtasi ekonominių sankcijų

Skaudus smūgis V.Juščenkos reputacijai buvo smogtas pačioje šių metų pradžioje, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai. Vėliau buvo sudarytas naujas susitarimas, kurį ekspremjerė J.Timošenko pavadino “Ukrainai pražūtingu suokalbiu”.

Vėliau Rusija uždraudė importuoti ukrainietiškus mėsos ir pieno produktus, draudimą aiškindama prasta tos produkcijos kokybe. Tačiau analitikai pažymėjo, kad tai buvo grynai politinis sprendimas.

Po pastarųjų Maskvos ekonominių sankcijų V.Juščenka pradėjo prarasti paramą centrinėse ir vakarinėse šalies srityse, kur prezidento pozicijos iki šiol buvo itin stiprios. V.Janukovičiaus “Regionų partija” tuo tarpu pelno vis didesnį visuomenės pritarimą, ir ne tik rytinėse bei pietinėse srityse.

Kokia bus koalicija

Premjeras Jurijus Jechanurovas praėjusią savaitę pareiškė, kad V.Juščenką remianti partija “Mūsų Ukraina” parlamento rinkimuose gaus pakankamai vietų, kad sudarytų koalicinę vyriausybę. “Svarbiausias klausimas - su kuo”, - pažymi “The Times”.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad daugiausiai balsų - maždaug 25 proc. - gali tikėtis V.Janukovičiaus partija. “Mūsų Ukrainai” gali atitekti 15 proc., o J.Timošenko blokui - 12 proc. balsų.

“Kai kurie analitikai prognozuoja, kad jeigu V.Juščenka susitaikys su J.Timošenko, jie gali sudaryti naują “oranžinę” koaliciją. Jeigu tai nepavyktų, prezidentas gali pamėginti vienytis su “Regionų partija”, arba jam teks susidurti koalicija opozicijos, kuriai vadovautų V.Janukovičius. Bet kuriuo iš dviejų paskutinių atvejų šalies lauktų didelės permainos, pirmiausiai užsienio ir gynybos politikoje”, - nurodo “The Times”.

V.Janukovičius aiškiai sako, kad Ukrainai ne vieta NATO. Bet jis norėtų, kad jo šalis būtų ES narė.

“Ukraina turi tapti tiltu tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Dabartinė vyriausybė nuo Rusijos mus tik nutolino, bet ir prie Europos nepriartino”, - teigia V.Janukovičius, neslepiantis savo simpatijų didžiajai Rytų kaimynei.