Dešimt kandidačių į ES turi skirtingas starto sąlygas

Graikija, trečiadienį iš Danijos pusei metų perėmusi vadovavimą Europos Sąjungai (ES), jau pažadėjo, kad balandžio 16-ąją ji Atėnuose surengs įspūdingą ceremoniją, per kurią su dešimčia naujų narių bus pasirašyta Stojimo sutartis. Tačiau ES plėtra nebus paprasta, nes dauguma kandidačių nusprendė surengti referendumus, per kuriuos tautos turės apsispręsti, ar jos nori būti vieningoje Europoje.

 Vyšegrado ketveriukė

 Kaip pranešė britų žinių agentūra Reuters, didžiausią dėmesį ES skiria Vyšegrado grupės valstybėms - Lenkijai, Čekijai, Slovakijai ir Vengrijai. Be šios ketveriukės plėtra sunkiai įsivaizduojama.

Referendumų maratone pionierės vaidmenį jau prisiėmė Vengrija. Balsavimas joje vyks pirmiausiai iš visų narių - balandžio 12-ąją. Dėl šios šalies apsisprendimo Briuselis beveik nesijaudina. Mat narystei ES pritaria 75 procentai vengrų, prieš yra nusistatę tik apie 11 procentų.

Slovakijoje, kur referendumas turėtų įvykti birželio 7-ąją, eurooptimistų irgi nestinga. Jų yra maždaug 70 procentų, tik 15 procentų gyventojų yra prieš šalies narystę ES.

Tuo tarpu tikrą rūpestį Briuseliui kelia didžiausia (pagal gyventojų skaičių ir pagal plotą) kandidatė - Lenkija. Joje referendumas turėtų būti surengtas arba vasaros pradžioje, arba rudenį.

Lenkijoje, kaip rodo įvairios apklausos, iki šiol buvo daugiau euroskeptikų, negu eurooptimistų. Tiesa, įvairios visuomenės nuomonės tyrimo agentūros nurodo skirtingus skaičius.

Pažymėtina, kad jokiame ankstesniame referendume Lenkijoje nėra balsavę daugiau nei 50 procentų balso teisę turinčių gyventojų.

Referendumas Čekijoje įvyks birželio viduryje. Šioje šalyje daugiau nei 50 procentų žmonių remia šalies narystę ES, euroskeptikai sudaro vos apie 10 proc.

Baltijos šalys

Dar praėjusių metų rudenį buvo iškelta idėja, kad Lietuva, Latvija ir Estija referendumus surengtų vienu metu. Taip buvo planuota pademonstruoti šių valstybių vienybę, kuri itin ryškiai pasireiškė per istorinę “Baltijos kelio” akciją.

Bet jau dabar aišku, kad referendumai vyks skirtingu laiku. Estijoje jis bus surengtas rugsėjo 14-ąją. Naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad 57 procentai estų remia šalies narystę ES, 36 procentai yra prieš.

Kebloka situacija yra Latvijoje, kur referendumas įvyks rugsėjo 20-ąją. Šioje šalyje yra daug rusakalbių, kurie nenorėtų, kad ji nutoltų nuo Rusijos. Tik maždaug 45 procentai Latvijos žmonių pritaria jos narystei ES, o 35 procentai jai nepritaria.

Referendumas Lietuvoje veikiausiai įvyks gegužės viduryje. Už narystę ES yra apie 70 procentų gyventojų, o euroskeptikų sumažėjo iki 15 procentų.

 Trys vienišiai

Dar trijų kandidačių jokiai grupei priskirti neįmanoma. Malta, Kipras ir Slovėnija - savotiški “vienišiai”, neturintys bendrų bruožų.

Slovėnija - vienintelė iš buvusios Jugoslavijos respublikų, pakviesta į ES. Referendumas joje turėtų būti surengtas šį pusmetį. Daugiau negu 60 procentų slovėnų pasisako už narystę ES, euroskeptikų gretos mažėja.

Mažytė Malta - pati euroskeptiškiausia kandidatė. Tačiau apžvalgininkai teigia, kad lemiamu momentu salos žmonės pasisakys už narystę. Referendumas turėtų būti surengtas šį pusmetį, tikriausiai gegužę.

Tuo tarpu referendumo Kipre, šioje Viduržemio jūros saloje, nebus. Tačiau ši sala tebėra padalyta tarp graikų ir turkų bendruomenių. ES atstovai ne kartą nurodė, kad Kipras narystės gali tikėtis tik suvienytas. Ar tai pasiseks padaryti, kol kas neaišku.

Jeigu susitars abi bendruomenės, kovo 30-ąją gali įvykti balsavimas ir dėl salos suvienijimo, ir dėl stojimo į ES.