Raudonasis Kryžius siekia išsiaiškinti per karą Ukrainoje dingusių 23 tūkst. žmonių likimą

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) teigia siekiantis nustatyti, ar šie asmenys buvo paimti į nelaisvę, nužudyti, ar prarado ryšį, kai bėgo iš savo namų ieškodami pagalbos.

Netrukus po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, TRKK įkūrė specialų Centrinės paieškos agentūros (CTA) biurą dingusių asmenų iš abiejų konflikto pusių paieškai.

Nežinoti, kas atsitiko mylimam žmogui, yra siaubinga.

„Nežinoti, kas atsitiko mylimam žmogui, yra siaubinga, ir tai yra tragiška dešimčių tūkstančių šeimų, kurios gyvena nuolatinėje kančioje, realybė“, – sakoma CTA biuro vadovo Dusano Vujasanino išplatintame pareiškime.

„Šeimos turi teisę žinoti, kas nutiko jų artimiesiems, ir, jei įmanoma, pasikeisti su jais naujienomis“, – priduriama jame.

TRKK duomenimis, per pastaruosius dvejus metus sulaukta apie 115 tūkst. skambučių, internetinių prašymų, laiškų ir asmeninių apsilankymų iš šeimų Ukrainoje ir Rusijoje, ieškančių savo dingusių giminaičių.

Iki sausio pabaigos CTA ir jos partneriai suteikė informaciją 8 tūkst. šeimų.

Pareiškime taip pat minima kai kurių asmenų reakcija į pranešimus apie dingusio šeimos nario atsiradimą.

„Nieko [apie jį] negirdėjau maždaug du mėnesius. Per tą laiką jaučiausi it miręs“, – cituojamas vienas žmogus, išgirdęs žinią, kad jo sūnus gyvas.

D. Vujasaninas pabrėžė, kad daugelis šeimų lieka nežinioje.

„Turi būti elgiamasi humaniškai“

TRKK savo CTA sistemą sukūrė daugiau nei prieš 150 metų.

Tačiau Rusijos ir Ukrainos skyrius yra pirmasis specialus CTA padalinys, įsteigtas konkrečiam tarptautiniam ginkluotam konfliktui per daugiau nei 30 metų, ir yra didžiausia CTA operacija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Ji veikia kaip neutralus tarpininkas tarp Rusijos ir Ukrainos, renkantis, centralizuojantis, saugantis ir perduodantis informaciją iš vienos pusės kitai.

TRKK pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę šeimos turi teisę žinoti savo dingusių giminaičių likimą ir buvimo vietą.

Su žmonėmis, kuriuos laiko viena iš konflikto šalių, turi būti elgiamasi humaniškai, o su mirusiaisiais turi būti elgiamasi pagarbiai.

„Su žmonėmis, kuriuos laiko viena iš konflikto šalių, turi būti elgiamasi humaniškai, o su mirusiaisiais turi būti elgiamasi pagarbiai“, – sakoma pranešime.

Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevhenija Filipenko pirmadienį sakė, kad Rusijoje laikoma daug civilių gyventojų.

„Rusija atsisako suteikti prieigą prie šių žmonių – bet kokiems humanitarinės pagalbos ar žmogaus teisių stebėsenos ar tyrimo mechanizmams arba humanitarinės pagalbos teikėjams“, – sakė ji JT korespondentų asociacijai surengtoje spaudos konferencijoje.

„Ženevoje kasdien sulaukiame dingusiųjų artimųjų skambučių. Kiekvienas skambutis – tai žmogaus gyvybė. Mes tai suprantame ir stengiamės padaryti viską, kad išsiaiškintume jų buvimo vietą“, – pasakojo ambasadorė.

Ji paragino visus įmanomus tarptautinius veikėjus padėti nustatyti dingusiųjų buvimo vietą.

„Tačiau pagrindinė kliūtis yra Rusijos atsisakymas suteikti prieigą ir informaciją“, – sakė J. Filipenko.

„Reikia daryti spaudimą Rusijai, kaip okupacinei valdžiai, taip pat kaip Ženevos konvencijų šaliai, kad ji laikytųsi Ženevos konvencijos nuostatų ir teiktų informaciją apie Ženevos konvencijos saugomus asmenis“, – nurodė ji.