R. T. Erdoganas patvirtino: vetuos Baltijos šalių planus, kol negaus paramos

Prieš išvykdamas į NATO šalių lyderių susitikimą Londone, Turkijos prezidentas sakė, kad aptars šį klausimą su Lenkijos ir Baltijos šalių vadovais.

„Jeigu mūsų draugai NATO nepripažins šių teroristų, su kuriais mes kovojame, teroristais, tada atsiprašau, bet mes prieštarausime bet kokiems žingsniams, kurie ten bus žengti“, – teigė R. T. Erdoganas.

Planams, skirtiems ginti Baltijos šalis Rusijos užpuolimo atveju, turi pritarti visos NATO šalys.

Turkija vetuoja šiuos planus, kol bus surastas sprendimas, kaip patvirtinti panašų planą Turkijai ir įvardyti Sirijoje veikiančias kurdų organizacijas teroristinėmis grupėmis.

Tuo metu Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Markas Esperis paragino Turkiją neblokuoti planų. Jis perspėjo Ankarą, kad „ne visi mato grėsmes taip, kaip mato jie (turkai)“.

M. Esperis interviu naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino, kad nepalaikys kurdų įvardijimo teroristais, ir paragino Turkiją susitelkti ties didesniais iššūkiais, su kuriais susiduria NATO.

„Žinutė Turkijai (...) yra ta, kad mes turime judėti pirmyn dėl šių reagavimo planų ir jie neturėtų būti stabdomi dėl jiems (turkams) susirūpinimą keliančių klausimų“, – kalbėjo Pentagono vadovas.

„Aljanso vienybė, Aljanso pasirengimas reiškia, kad tu susitelki ties didesnėmis problemomis, o didesnė problema yra Aljanso pasirengimas“, – pridūrė jis.

Kurdai Vakaruose vertinami dėl kovos su grupuote „Islamo valstybė“.

NATO pirmą kartą gynybos planus Baltijos šalims patvirtino 2010 metais, po Krymo aneksijos jie buvo atnaujinti, bet diskusijos dėl planų detalumo vyksta iki šiol.

Paragino ryžtingiau kovoti su terorizmu

Turkijos prezidentas Redžepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) prieš NATO šalių lyderių susitikimą Londone paragino Aljansą ryžtingiau kovoti su terorizmu.

„Turint galvoje esamas grėsmes, NATO reforma yra neišvengiama“, – sakė R. T. Erdoganas, kurį cituoja valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Anot prezidento, Aljanso narės turėtų stengtis jį sustiprinti, užuot ieškojusios alternatyvų tokioms pastangoms.

R. T. Erdoganas taip pat pabrėžė, kad Turkija yra vienintelė NATO valstybė, kovojanti su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) praėjusią savaitę pareiškė, jog Ankara, spalį vienašališkai pradėjusi karinę operaciją prieš kurdus Sirijos šiaurėje, neturėtų tikėtis kitų Aljanso šalių solidarumo.

R. T. Erdoganas anksčiau pranešė, kad nuo operacijos pradžios buvo neutralizuota mažiausiai 1 230 „teroristų“. Kalbėdami apie „neutralizuotus teroristus“, turkų pareigūnai paprastai turi galvoje tiek nukautus, tiek į nelaisvę paimtus asmenis.

NATO narėms buvo netikėtas Turkijos sprendimas spalio 9 dieną pradėti karinę operaciją „Taikos šaltinis“ (Peace Spring) prieš Sirijos šiaurėje veikiančius kurdų kovotojus, prieš tai gavus neoficialų leidimą iš JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo).

Turkijos įsiveržimas į Sirijos teritoriją, siekiant sukurti buferinę zoną palei visą sieną, sukėlė Vakarų pasipiktinimą, nes kurdai atliko pagrindinį vaidmenį JAV vadovaujamoje kampanijoje prieš IS.