Venesueliečiai beveik dvejus metus gyveno abiem veikėjams laikant save teisėtu prezidentu. Vis tik N. Maduro Vakaruose laikomas diktatoriumi ir sulaukė sankcijų, o J. Guaido šalies teisėtu lyderiu pripažino JAV ir daugiau nei 50 kitų šalių.

J. Guaido vadovaujama opozicija boikotavo gruodžio 6 dieną vykusius parlamento rinkimus, per kuriuos N. Maduro partija atgavo tvirtą daugumą.

Brazilija, Jungtinės Valstijos, Kanada, Amerikos valstybių organizacija ir Europos Sąjunga atsisakė pripažinti šio balsavimo rezultatus, nes jis neatitiko tarptautinių standartų.

Nacionaliniame Susirinkime anksčiau vyravo opozicija, o jos sprendimas boikotuoti balsavimą buvo kritikuojamas kaip strateginė klaida.

Taigi, nuo antradienio J. Guaido nebedirbs Nacionalinio Susirinkimo pirmininku ir praras savo ankstesnį ribotą institucinį legitimumą, o jį remiančios užsienio vyriausybės atsidurs sunkioje padėtyje.

„Nemanau, kad šis [valdžios] dvilypumas dar ilgai tęsis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Venesuelos Andreso Bello katalikų universiteto Politikos ir valdymo centro direktorius Benigno Alarconas.

Pasak jo, N. Maduro „jėga kontroliuoja šalį“ ir geležiniame kumštyje laiko visas valstybės institucijas.

Tai, be kita ko, reiškia, kad prezidentas galėtų pasitelkti suvaržymus dėl COVID-19 kaip dingstį uždrausti bet kokius protestus prieš jo valdymą.

Tuo pat metu J. Guaido vis prasčiau pavyksta mobilizuoti opozicijos jėgas.

Praėjusį mėnesį penkias dienas vykusios į referendumą panašios konsultacijos, sušauktos J. Guaido raginant venesueliečius pasmerkti gruodžio 6-osios rinkimus ir N. Maduro valdymą, nesugebėjo sutelkti daug opozicijos šalininkų, dalyvavusių 2019 metų antivyriausybiniuose protestuose.

„Labai tikėtina, kad... Guaido taps opozicijos lyderiu tremtyje“, – mano teisės paslaugų firmos „Iuriscorp“ analitikas Rafaelis Alvarezas.