Prasidėjo konsultacijos dėl Irako valdymo po karo  

Labiausiai tituluotų ekspertų prognozės, kad Irako karas tęsis kelis mėnesius ar net metus, kad aukų bus milijonai, o pabėgėlių srautai nusiaubs kaimynines šalis, visiškai nepasitvirtino.

Tačiau dabar, kai patrankos nutilo, atėjo tikriausiai pats sunkiausias momentas. Nugalėtojai turės parodyti, ar jie sugebės surasti bendrą kalbą su susiskaldžiusiais irakiečių lyderiais ir pastatyti prie valdžios tokią vyriausybę, kuri pajėgs šalyje atkurti tvarką ir stabilumą.  

Ekspertai apsijuokė  

Nė viena šiurpių prognozių, kurių karo išvakarėse nestigo, nepasitvirtino. Labiausiai tituluoti ekspertai buvo tvirtai įsitikinę, kad JAV ir Didžioji Britanija įsivels į ilgą, varginantį karą, gresiantį netgi jų pralaimėjimu. Bet sąjungininkai per 26 dienas su minimaliomis žmonių aukomis užėmė šalį, pagal plotą prilygstančią Prancūzijai.

Nors ir buvo pranašauta, Artimieji Rytai pragaru nepavirto. Priešingai, pirmieji kontaktai tarp Izraelio ir palestiniečių liudija, kad, nuvertus Sadamą Huseiną, skirdavusį dosnias premijas arabų savižudžių šeimoms, atsirado daugiau galimybių regione įtvirtinti taiką.

Irako kaimynių neužplūdo pabėgėliai, nors buvo žadėta, kad jų bus milijonai. Tuo tarpu Jungtinių Tautų (JT) pareigūnai paskelbė, kad pabėgėlių iš viso buvo tik 30 tūkstančių, kurie jau sugrįžo į namus.

Tačiau niekas nesitikėjo, kad, žlugus režimui, šalyje kils baisi anarchija, kai tūkstančiai ginkluotų plėšikų puls ne tik nekenčiamą diktatūrą simbolizavusius pastatus, bet ir kultūros įstaigas bei paprastų irakiečių namus.

Tokios įvykių eigos nenumatė nei gausūs pranašai, nei nugalėtojai. Pastarieji jau skina karčius savo neapdairumo vaisius. Irakiečiai pasipiktino sąjungininkais, nepasirūpinusiais, kad po režimo žlugimo valdžios vakuumas būtų tuoj pat užpildytas.  

Bijo marionečių etiketės  

Būgštaudami, kad piktinimasis nevirstų aktyvesniais veiksmais, JAV kariškiai pradėjo konsultacijas su irakiečių grupuočių atstovais dėl to, kaip turėtų būti valdoma jų šalis po karo. Kaip liudijo vakar atėjusios šykščios žinios, pirmieji pokalbiai buvo sunkūs.

Dar konsultacijų išvakarėse dauguma irakiečių grupuočių pradėjo elgtis atsargiai, kad nesusidarytų įspūdis, jog jos yra amerikiečių marionetės.

Net vienos įtakingiausių politinių jėgų - Irakiečių nacionalinio kongreso lyderis Ahmadas Čalabis, kuriuo bene labiausiai pasitiki Amerikos kariškiai, pirmąją dieną pokalbiuose nedalyvavo, o atsiuntė savo atstovą.  

Stichiški mitingai  

Tuo metu, kai vyko derybos, keliose Irako vietovėse kilo stichiški mitingai, kurių dalyviai reikalavo, kad sąjungininkų pajėgos kuo greičiau išvyktų iš nugalėtos šalies ir kad patiems irakiečiams būtų leista nuspręsti savo šalies likimą. BBC pranešė, jog mitinguose džiūgauta, kad nuverstas Sadamas Huseinas, bet juose nestigo šūkių, priešiškų Amerikai ir Izraeliui.

Jungtinių Valstijų pareigūnai ne kartą sakė, kad JAV kariškiai iš Irako tikrai pasitrauks, bet tai bus tik tuomet, kai šią šalį kontroliuos demokratiškai suformuota vyriausybė. Tačiau tam prireiks ne mažiau kaip pusantrų metų.

Suprantama, naujoji Irako vyriausybė turės būti draugiška Jungtinėms Valstijoms ir jokiu būdu nepriešiška Izraeliui. Aišku, tokiam ministrų kabinetui dirbti bus labai sunku, nes regione vis dėlto dar labai gajos tiek antiamerikietiškos, tiek antižydiškos nuotaikos.

Kita vertus, irakiečiai vis dėlto supranta, jog vyriausybė, kad ir kokia ji būtų, yra geresnė išeitis už anarchiją, į kurią nugrimzdo šalis po Sadamo Huseino nuvertimo.  

Įžanga sunki  

Sąjungininkų atstovai pripažįsta, kad irakiečiai savo šalyje nori šeimininkauti patys. “Jie nori vėl būti patys atsakingi už savo šalį”, - konsultacijų išvakarėse Reuters korespondentui sakė britų generolas Timas Krosas, atsakingas už laikinosios Irako administracijos suformavimą.

Konsultacijos vakar prasidėjo sunkiai. Dalis irakiečių atstovų vis kažko delsė, tarėsi, todėl derybų pradžią teko net du kartus nukelti.

JT, kurioms Vašingtonas, spaudžiamas savo pagrindinės sąjungininkės - Britanijos, pažadėjo tam tikrą vaidmenį Irako atstatymo procese, atstovai derybose dalyvauja stebėtojo teisėmis.

Konsultacijose, kurios bus pratęstos po dešimt dienų, vakar dalyvavo kelios dešimtys irakiečių įgaliotinių. Taip prasidėjo ilgas procesas, kurį vainikuos demokratiniai rinkimai.  

Kol kas šeimininkaus Amerikos generolas  

Konsultacijose pirmininkauja Amerikos atsargos generolas Džėjus Garneris. Būtent jis valdys nugalėtą šalį, kol irakiečiai pasirengs iš jo perimti valdžią.

Dž.Garneris - labai populiarus, bet tik Šiaurės Irake, kur dominuoja kurdai. Jie prieš dvylika metų, po karo dėl Kuveito išvadavimo, Amerikos generolą tiesiogine prasme nešiojo ant rankų už tai, kad jis kurdus apsaugojo nuo Sadamo Huseino įniršio.

Tačiau likusiame Irake Dž.Garneris nėra dievaitis. Šiitai, sudarantys gyventojų daugumą, amerikiečiams vis dar jaučia priešiškumą dėl Amerikos elgesio 1991-aisiais, kai oficialūs JAV pareigūnai ragino šiitus sukilti prieš Sadamą Huseiną, bet, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, sukilėlius paliko likimo valiai.

Nepaisant praeities nuoskaudų, vakar konsultacijose dalyvavo nuosaikių ir radikalių musulmonų šiitų bei sunitų grupių, kurdų ir 1958 metais nuverstos monarchijos šalininkų atstovai.

Tačiau kai kurios grupuotės būgštavo, kad jos nebūtų palaikytos per daug artimos karinę operaciją Irake surengusioms JAV. Todėl jos atsiuntė tik žemesnio rango atstovus.

“Šios konsultacijos - ne irakiečių labui, - Reuters korespondentui sakė Irane įsikūrusios Aukščiausiosios tarybos už islamo revoliuciją Irake lyderis Abdelazizas Hakimas. - Nuo pat pradžios mūsų tikslas buvo nepriklausomybė. Mums nepriimtina Amerikos ar kieno nors kito globa”. Bet realybė yra tokia, kad su globa bent kurį laiką teks susitaikyti.  

Paprašė Danijos pagalbos  

DPA-ELTA. JAV paprašė Danijos, pasak jos premjero Anderso Fogo Rasmuseno, vadovauti planuojamoms sukurti tvarkos Irake užtikrinimo pajėgoms. “Amerikiečiai, atrodo, prisimena teigiamus rezultatus, kurie buvo pasiekti Balkanuose ir kitur per taikos misijas, kurioms vadovavo danai”, - vakar Kopenhagoje po parlamento Užsienio reikalų komiteto posėdžio pareiškė A.F.Rasmusenas.

Danijos dešiniųjų ir liberalų vyriausybė planavo į Iraką taikai ir tvarkai palaikyti nusiųsti apie 380 karių, policininkų ir kitų pagalbininkų. Jeigu Danija perimtų vadovavimą būsimoms tarptautinėms pajėgoms, į Iraką reikėtų siųsti maždaug dvigubai daugiau žmonių, sakė A.F.Rasmusenas.

Šios pajėgos turėtų pasirūpinti viešąja tvarka, kol Irake po pereinamojo laikotarpio bus sudaryta civilinė administracija.

Danijos vyriausybė dar nenusprendė, ar patenkins JAV prašymą.

A.F.Rasmusenas paskelbė surengsiąs konsultacijas su opozicija, kai tik bus aišku, kokios kitos valstybės prisidėtų prie tvarkos palaikymo pajėgų. 

Užgesinti visi gaisrai naftos gręžiniuose  

Reuters-BNS. JAV kariškiai vakar pranešė, kad užgesintas paskutinis gaisro židinys Irako naftos gręžiniuose.

“Visi naftos telkiniai šiaurėje yra saugūs, o gaisras, apie kurį pranešta anksčiau šiauriniame Kirkuko telkinyje buvo užgesintas, - per spaudos konferenciją JAV Centrinėje vadovybėje Katare pranešė JAV sausumos pajėgų brigados generolas Vinsentas Bruksas. - Dabar Irake nedega nė vienas naftos gręžinys”.

Milžiniškame Kirkuko telkinyje gaisras naftos gręžinyje kilo dar iki kovo 20 dienos, kai prasidėjo karinė kampanija. Jis kilo dėl darbuotojų klaidos, o ne sabotažo.

Rumailos telkiniuose Irako pietuose Irako pajėgos buvo padegusios beveik 10 gręžinių. Paskutinis gaisras čia buvo užgesintas pirmadienį.