Demonstracijos rengiamos po kelias savaites trukusių jaunimo vadovaujamų neramumų ir visoje šalyje vykusių streikų, į kuriuos susirinko šimtai tūkstančių darbuotojų, protestuojančių prieš augančias pragyvenimo išlaidas.
Jie vyksta likus mažiau nei pusmečiui iki to laiko, kai rinkėjai rinks naują valstybės vadovą, pakeisiantį centro pažiūrų prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), o viešosios nuomonės apklausose pirmauja kraštutiniai dešinieji.
Studentų grupės ir profesinės sąjungos paragino surengti leidžiamą eiseną Paryžiaus centre „prieš dideles pragyvenimo išlaidas ir remiant jaunimą“.
Tačiau „Geltonųjų liemenių“ aktyvistai atsisakė prisijungti ir vietoj to paragino surengti atskirą mitingą Santarvės aikštėje, esančioje netoli parlamento žemųjų rūmų ir prezidentūros, nepaisydami pareigūnų draudimo.
Vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas (Loranas Nunesas) pranešė, kad visoje šalyje bus dislokuota 70 tūkst. policijos pareigūnų ir saugumo pajėgų.
„Jei atsiras kokių nors riaušininkų ar plėšikautojų (...), mes būsime pasirengę ir jų lauksime“, – sakė jis.
Demonstracijos iš esmės vyko taikiai, tačiau kartais jų metu kilo susirėmimų su policija ar vandalizmo atvejų, įskaitant spalio 17 dieną, kai Prancūzijoje kilo didžiausios pastarųjų metų riaušės.
Šimtai tūkstančių streikuojančių darbuotojų ketvirtadienį išėjo į gatves visoje Prancūzijoje, dalyvaudami daugiausia ramiuose protestuose, nors keliuose miestuose kilo demonstrantų ir policijos susirėmimų.
„Masinis nepaklusnumas“
„Geltonųjų liemenių“ judėjimas, prieš aštuonerius metus surengęs gatvių protestus prieš E. Macrono vyriausybę dėl planuoto degalų mokesčių didinimo, paragino vis tiek surengti uždraustą mitingą.
„Raginame masiniam nepaklusnumui“, – sakė judėjimo koordinacinio komiteto narys Benjaminas Ballas (Bendžamenas Balas).
Institucijos pasiryžusios neleisti pasikartoti riaušėms ir plėšikavimams, aptemdžiusiems spalio 17-osios demonstracijas, nors Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad ketvirtadienio protestai „iš esmės praėjo sklandžiai“, nepaisant 642 sulaikytų asmenų.
Policijos atsakas sulaukė kritikos dėl griežtų priemonių, pradėta dešimtys vidaus tyrimų dėl įtarimų žiauriu elgesiu su demonstrantais.
Ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) nurodė, kad pirmadienį su profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovais aptars darbo užmokesčio ir perkamosios galios klausimus.
„Vienintelis dalykas, kuris užbaigs protestus, yra atsakas į reikalavimus, kuriuos kelias savaites kėlė darbuotojai, valstybės tarnautojai, jaunimas ir pensininkai“, – penktadienį pareiškė profesinių sąjungų koalicija.
Profsąjungos reikalauja didinti minimalią algą, kuri nuo 2012 metų nebuvo papildomai keliama, visuotinai kelti atlyginimus, vykdyti mokesčių reformas ir užtikrinti geresnes mokymosi sąlygas jaunimui.
Kadangi antroji pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomika patiria spaudimą suvaldyti skolą, vyriausybė turi ribotas galimybes nuraminti protestuotojus.
Naujausi komentarai