Po susitikimo su JAV pasiuntiniais Putinas kompromisų nežada

Vis dėlto jis pasiūlė trumpalaikes paliaubas viename svarbiame pafrontės mieste.

Rusijos prezidentas pareiškė nemažinsiantis savo teritorinių reikalavimų dėl Ukrainos dalių, kurias Rusija skelbiasi aneksavusi. Jis taip pat atmetė galimybę sutikti, kad Ukrainoje būtų dislokuoti užsienio taikdariai, pareikšdamas, jog toks dislokavimas reikštų „karo tęsinį“.

Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas į Maskvą atvyko po dvi dienas Abu Dabyje vykusių derybų, kuriose buvo ieškoma būdų užbaigti didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

V. Putino komentarai veikiausiai sužlugdė viltis, kad susitarimas dėl karo pabaigos jau ranka pasiekiamas, nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, jog yra „galimybių langas“ pasiekti rezultatą dar iki 2027-ųjų.

Tuo tarpu amerikiečiai ragino V. Putiną leisti Europos atstovams sėsti prie kito derybų etapo stalo.

Maskvai pavyko diskusijas apie karą paversti platesnių derybų dėl Europos saugumo dalimi.

Tačiau Kyjivas ir Europos lyderiai ragina neleisti įvykti naujai „Jaltai“ – turėdami omenyje po Antrojo pasaulinio karo sudarytą susitarimą padalyti žemyną į įtakos sferas – ir pareiškė, kad derybose pirmiausia dėmesys privalo būti sutelktas į karo Ukrainoje užbaigimą.

J. Kushneris ir S. Witkoffas vėliau ketvirtadienį vyks į Dubliną, kur vyksta Europos viršūnių susitikimas, ir ten susitiks su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.

„Karo tęsinys“

Kremlius nusprendė per televiziją parodyti ilgą V. Putino ir JAV pasiuntinių įžanginį pokalbį, nors tokie susitikimai paprastai vyksta už uždarų durų.

Rusijos vadovas atmetė kalbas apie galimą teritorinį sureguliavimą, sukuriant „pilkąsias“ – demilitarizuotas – zonas tarp Ukrainos ir Rusijos pozicijų.

„Mums tėra viena demarkacinė linija – valstybės siena. Nes tuomet bus aišku ir akivaizdu: čia mes, o čia jūs“, – pareiškė jis.

Pradėjusi plataus masto puolimą 2022-aisiais, Rusija užgrobė plačias Rytų ir Pietų Ukrainos teritorijas. Be to, 2014 metais Maskva aneksavo Krymą, egzistuoja ir teritorijos, kurias anksčiau kontroliavo Rusijos remiami separatistai.

Maskva oficialiai aneksavo keturis Ukrainos regionus – Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios, nors jų pilnai nekontroliuoja.

Kyjivas ir Vakarai šias aneksijas atmeta kaip neteisėtas ir jų nepripažįsta.

2026-aisiais Rusijos kariuomenės puolimas sulėtėjo. Per beveik penkerius metus trunkantį konfliktą žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

V. Putinas pasiūlė surengti, pasak jo, „humanitarinę misiją“ į pafrontės miestą Kostiantynivką, kur, anot jo, tebegyvena apie 400–500 civilių.

Rusija vasarą pareiškė užėmusi šį miestą, tačiau Ukraina tvirtina, kad kova dėl jo kontrolės tebevyksta.

Šis sumanymas primintų praėjusį mėnesį paskelbtas trumpalaikes paliaubas, leidusias šimtams įstrigusių ir badaujančių vietos gyventojų pabėgti iš Rusijos okupuoto Oleškų miesto pietų Ukrainoje.

V. Putinas taip pat pakartojo savo seniai reiškiamą prieštaravimą dėl bet kokių užsienio pajėgų dislokavimo Ukrainoje po karo kaip taikdarių kontingento, nors Kyjivas pabrėžia, kad tai yra itin svarbu norint atremti dar vieną potencialią Rusijos ataką.

Maskva visas šalyje dislokuotas užsienio pajėgas laikytų „teisėtu taikiniu“, sakė V. Putinas ir pridūrė, kad jų dislokavimas taptų „užburtu ratu“ ir reikštų „karo tęsinį“.

„Vieninga vizija“

Europos valstybes sukrėtė Rusijos siekis peržiūrėti viso žemyno saugumo architektūrą, be to, naują modelį, panašu, siūlo ir JAV.

Plačiai manoma, kad taip atsižvelgiama į ilgalaikius Maskvos reikalavimus nustumti NATO karinį aljansą iš Rytų Europos bei nutraukti Vakarų karinę paramą Kyjivui.

Ketvirtadienį Airijos sostinėje susirinko maždaug 50 Europos lyderių. Ten Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pareiškė, kad „nereikia išradinėti dviračio“ dėl Europos saugumo sistemos, ir apkaltino Rusiją ją sužlugdžius, kai ši užpuolė Ukrainą.

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Europą susitelkti į „aiškią ir vieningą viziją“, ko ji siekia derybose dėl Ukrainos.

Rusija ir JAV spaudžia Europą paskirti vieną atstovą, su kuriuo jos galėtų bendrauti.

Vykstant deryboms, mirtis ir niokojimas nesiliovė.

Naktį per Rusijos smūgius Kyjive pataikyta į gyvenamąjį namą, žuvo vienas žmogus.

V. Putino gimtajame Sankt Peterburge sprogus automobilyje padėtai bombai žuvo rusų karys – tai tapo dar viena iš virtinės mirtinų atakų prieš kariškius pačioje Rusijoje.

V. Zelenskis taip pat pranešė, kad pritaikyti nauji apribojimai palydovinio interneto paslaugai „Starshield“, kuri yra gyvybiškai svarbi Ukrainos ryšiams fronto linijoje.