Per antradienį prasidėsiančias 10 dienų trukmės derybas, kuriomis siekiama sudaryti pirmąjį tarptautinį susitarimą dėl kovos su plastiko tarša, skulptūra pamažu pradings po butelių, žaislų, žvejybos tinklų ir kitų šiukšlių sluoksniu.

Šešių metrų aukščio meno kūrinį, pavadintą „Mąstytojo našta“, kuria kanadiečių menininkas ir visuomenininkas Benjaminas Von Wongas.

Jis agentūrai AFP teigė, kad tikisi šiuo kūriniu atkreipti 193 JT valstybių narių diplomatų dėmesį ir priverti juos susimąstyti apie „plastiko taršos poveikį sveikatai: ne tik mūsų kartai, bet ir visoms ateities kartoms“.

Ant Motinos Žemės atvaizdo sėdintis „Mąstytojas“ vienoje rankoje laiko sutraiškytus plastikinius butelius ir žvelgia į kitoje rankoje laikomą kūdikį.

„Per ateinančias 10 dienų meno instaliaciją po truputį pildysime vis didesniu kiekiu plastiko, kad parodytume augančią to kainą, kuri atiteks ateities kartoms“, – pasakojo B. Von Wongas.

„Jei norime apsaugoti sveikatą, turime galvoti apie toksines chemines medžiagas, patenkančias į mūsų aplinką“, – tvirtino jis, ragindamas siekti „griežtos ir ambicingos“ sutarties dėl kovos su plastiko tarša.

Kasmet pasaulyje pagaminama daugiau kaip 400 mln. tonų plastiko. Pusę šio kiekio sudaro vienkartiniai daiktai. Nors perdirbti surenkama 15 proc. visų plastiko atliekų, iš tikrųjų perdirbama tik 9 proc. Beveik pusė – 46 proc. – plastiko atliekų išmetama į sąvartynus, 17 proc. sudeginama, dar 22 proc. jų yra netinkamai tvarkomos ir tampa šiukšlėmis.

2022 m. JT valstybės narės susitarė iki 2024 m. pabaigos rasti būdą, kaip spręsti šią krizę, tačiau praėjusių metų gruodį Busane (Pietų Korėja) vykusiame penktajame derybų raunde joms nepavyko įveikti esminių nesutarimų.

Naujausių tyrimų duomenims, plastikas skyla į tokias mažas daleles, kad jos patenka ne tik į visą ekosistemą, bet ir į žmogaus kraują ir organus. Šio proceso pasekmės iš esmės dar nežinomos.