Maskva paskelbė dosjė, kuriuo siekiama supriešinti NATO valstybes

Iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Rygoje likus kelioms dienoms, Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (UŽT) paskelbė dosjė, kuriuo siekiama įrodyti, jog nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo išvakarėse JAV ir Didžioji Britanija sutiko, kad Stalinas 1940 metais okupuotų Baltijos valstybes.

Britų laikraštis “The Guardian”, komentuodamas Rusijos slaptosios tarnybos akciją, teigia, kad “Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse UŽT kaitina padėtį”.

Kiti NATO šalių laikraščiai nurodo, kad Maskva griebėsi dar vieno mėginimo supriešinti Aljanso valstybes.

Reikėjo buferinės zonos

Reaguodamas į UŽT žingsnį, “The Guardian” paskelbė straipsnį, pavadintą “NATO susitikimo Rygoje išvakarėse Maskvos dosjė stato JAV ir Didžiąją Britaniją į nepatogią padėtį”. Publikacijoje analizuojama, kokį tarptautinį rezonansą gali sukelti svarbiausias dosjė teiginys: didžiosios Vakarų valstybės sutiko, kad Sovietų Sąjunga užgrobtų Lietuvą, Latviją ir Estiją.

“The Guardian” nurodo, jog UŽT pateikia tokius dokumentus, iš kurių galima padaryti išvadą, kad britų ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis ilgai svarstė, kaip vertinti potencialią Baltijos valstybių okupaciją, kuri 1940 metų birželį virto realybe.

Pasak britų laikraščio, Maskvoje paskelbto 400 puslapių dosjė sudarytojas generolas majoras Levas Sockovas tvirtina, jog dokumentai liudija, kad JAV ir Didžioji Britanija “puikiai suprato”, kad reikia sudaryti buferinę zoną dar iki to lemtingo momento, kai kils Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas.

Vieningos nuomonės nebuvo

Generolas Sockovas britų laikraščio korespondentui sakė, kad Amerikos ir Britanijos lyderiai neretai nesutardavo, kaip tektų vertinti galimą Raudonosios armijos įsibrovimą į Baltijos valstybes. Bet, pasak generolo, V.Čerčilis galiausiai apsisprendė nestoti į konfrontaciją su Maskva dėl trijų nedidelių valstybių okupacijos, kurią pakeitė kita, kai 1941 metais jas užvaldė naciai.

V.Čerčilis galų gale suprato, kad kito kelio nėra, nors tai jis laikė nemaloniu, bet būtinu žingsniu, kuris pristabdė nacių judėjimą pirmyn. Veržlus nacių puolimas Rytų kryptimi vėliau išsikvėpė, nes pirmiausiai reikėjo užimti Baltijos valstybes. Britų premjeras galiausiai pasirodė teisus, dėstė savo samprotavimus dosjė sudarytojas.

“The Guardian” nurodo, kad dalį rinkinyje panaudotų dokumentų galėjo pagrobti tokie sovietų šnipai, kaip Donaldas Maklinas arba Kimas Filbis.

Pasak laikraščio, kai kurie dokumentai iš tikrųjų liudija, jog 1939 metais V.Čerčilis pasisakė už tai, kad “Baltijos šalyse padidėtų SSRS įtaka, tai sumažintų riziką, jog regione ims dominuoti Vokietija; vėlesniais metais jis sakė, kad teritoriniai pakeitimai, kuriuos padarė karas, negali būti įtvirtinti visiems laikams”.

Dar vėliau V.Čerčilis atsisakė pripažinti Baltijos valstybes Sovietų Sąjungos dalimi.

Laikas pasirinktas apgalvotai

“The Guardian” pažymi, kad dosjė buvo sudarytas Valstybės Dūmos pavedimu. Tačiau jo paskelbimo laikas pasirinktas taip, kad supriešintų JAV, Vakarų Europos šalis ir Baltijos valstybes, neseniai įstojusias į NATO ir Europos Sąjungą.

Dosjė išvydo dienos šviesą smarkėjant diskusijoms Estijos parlamente, kur svarstoma, ar reikia demontuoti Taline esantį paminklą, sovietmečiu pastatytą žuvusių Raudonosios armijos karių garbei.

Tuos kareivius Maskva tebevadina išvaduotojais, nors Baltijos valstybių žmonės mano, kad tų karių rankomis Stalinas dar kartą ir ilgam buvo okupavęs jų šalis.