Skystuoju kuru varoma raketa „Korea Satellite Launch Vehicle II“, neoficialiai vadinama „Nuri“, 4 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku pakilo iš Gohingo kosminio centro pietinėje pakrantėje.

Tinkamai veikė visos trys raketos pakopos, buvo pasiektas numatytas 700 km aukštis, sėkmingai paleistas į orbitą raketos veikimo patikros palydovas, pranešė Seulas.

Pietų Korėjos kosmoso programa „padarė didžiulį šuolį į priekį“, sakė mokslo ir technologijų ministras Lee Jong-ho (Li Čenho). Jis pridūrė paskelbęs misiją sėkminga.

„Pietų Korėja dabar tapo septinta pasaulio valstybe, paleidusia kosminę transporto priemonę su savo sukurta technologija“, – sakė jis ir pridūrė, kad vyriausybė toliau sieks tikslo tapti „pažangia kosmose veikiančia valstybe“.

Rugpjūčio mėnesį Pietų Korėja paleis orbita aplink Mėnulį skriesiantį aparatą, nurodė Lee Jong-ho.

Antradienio paleidimas buvo antrasis toks bandymas po nesėkmingo raketos paleidimo praėjusių metų spalį. Prieš aštuonis mėnesius šaliai nepavyko iškelti į orbitą palydovo muliažo.

Per pirmąjį bandymą suveikė visos trys pakopos: raketa pakilo į 700 km aukštį, o 1,5 tonos svėręs naudingas krovinys sėkmingai atsiskyrė. Tačiau palydovo imitacijos iškelti į orbitą nepavyko, nes trečiosios pakopos variklis išsijungė anksčiau nei planuota.

Be palydovo imitacijos, „Nuri“ antradienį gabeno raketos veikimo patikros aparatą bei keturis miniatiūrinius „CubeSat“ tipo palydovus, kuriuos mokslinių tyrimų tikslais sukūrė keturi Pietų Korėjos universitetai.

Trijų pakopų „Nuri“ buvo kuriama dešimtmetį, o projektui išleista apie 2 trln. vonų (1,4 mlrd. eurų). Ši 47,2 m aukščio raketa sveria 200 tonų ir turi iš viso šešis skystojo kuro variklius.

Kai kurios kitos Azijos šalys – Kinija, Japonija ir Indija – turi gerai išvystytas kosmoso programas. Be to, branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja tapo naujausia pajėgumus kosminiams palydovams leisti išvysčiusia valstybe.

Ambicijos dėl Mėnulio

Balistinėms ir kosminėms raketoms naudojamos panašios technologijos. Pchenjanui 2012 metais iškėlus į orbitą 300 kg palydovą, Vašingtonas tai pasmerkė kaip užmaskuotą raketos bandymą.

Neskaitant Šiaurės Korėjos, Pietų Korėja yra septinta valstybė, savo raketomis sėkmingai iškėlusi 1 t naudingojo krovinio.

Pietų Korėjos kosmoso programa ne visuomet klostėsi sėkmingai. Pirmieji du paleidimai 2009 ir 2010 metais, iš dalies naudojantis rusų technologija, buvo nesėkmingi.

Antroji raketa sprogo dvi minutės po pakilimo; dėl to Pietų Korėja ir Rusija kaltino viena kitą.

2013 metais surengtas paleidimas buvo sėkmingais, bet tuomet buvo panaudotas rusų sukurtas pirmosios pakopos variklis.

„Tai, kad dabar turime savo pačių kosminę raketą, reiškia, kad galėsime išbandyti ir patikrinti technologijas, reikalingas vėlesniems kosmoso tyrinėjimo projektams“, – naujienų agentūrai „Yonhap“ sakė Korėjos pažangaus mokslo ir technologijų instituto (KAIST) aerokosminės inžinerijos profesorius Bang Hyo-choongas (Bang Hjočungas).

Palydovų iškėlimo verslu vis labiau užsiima privačios kompanijos, tokios kaip Elono Musko (Ilono Masko) „SpaceX“, tarp kurios klientų yra JAV kosmoso agentūra NASA ir Pietų Korėjos kariuomenė.

Po antradienio bandymo Pietų Korėja, regis, labiau priartėjo prie savo kosminių ambicijų įgyvendinimo. Tarp šalies ambicijų yra planas iki 2030 metų nutupdyti Mėnulyje zondą.

Pietų Korėja planuoja iki 2027 metų atlikti dar keturis tokius bandymus.