Pasaulis 2009-aisiais primena 1939-uosius, laikraštyje „The Washington Times“ rašo JAV Kato instituto mokslinės draugijos narys ir Pasaulinės ekonomikos augimo instituto vadovas Richardas Rahnas. Ar tai reiškia, kad vėl sulauksim pasaulinio karo?
Diktatoriai ir naivūs silpnavaliai
1939-ieji nebuvo geri metai. Tuomet prasidėjo Antras pasaulinis karas, pasaulis vis dar išgyveno depresiją, o dauguma lyderių buvo arba diktatoriai, arba naivūs silpnavaliai.
2009-ieji irgi nėra geri metai. Pasaulio ekonomiką ištiko krizė, o galingiausių šalių lyderiai nedaug skiriasi nuo tuometinių. Pakanka pažiūrėti į Jungtines Tautas arba Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimą Pitsburge praėjusią savaitę.
Libijos lyderis Moammaras Gadhafi ir kiti pakvaišėliai svaidėsi beprasmiškomis skambiomis frazėmis, o stambiausių pasaulio šalių vadovai tuščiai kalbėjo apie tai, kaip kitais metais mums seksis geriau. Oficialus G20 pranešimas tebuvo ilga savigyra, kaip susitikimo dalyviai išgelbėjo pasaulį nuo dar didesnės katastrofos, nors iš tikrųjų būtent jie sukėlė visą sumaištį. Vadovai sutarė, kad dar labiau suvaržys ekonominę laisvę ir patuštins žmonių pinigines. Tai nežada nieko gera.
Šių laikų Hitleris
Dauguma šiandieninio pasaulio lyderių labai primena 1939-ųjų aukščiausius politikus, kurie penktame dešimtmetyje sunaikino dalį žmonijos.
Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas yra tikras Adolfas Hitleris. Ne tik todėl, kad jis nemėgsta žydų ir nori juos sunaikinti. A.Hitleris manė, kad vokiečiai yra aukštesnės rasės žmonės, kurie turi valdyti visą pasaulį, o M.Ahmadinejadas mano išpažįstantis tikrąjį Islamą, kuriam turėtų paklusti visi.
Daugelis žmonių laikė A.Hitlerį klounu ir kvailiu. Pasaulio žiniasklaida apie M.Ahmadinejadą atsiliepia lygiai taip pat. Vokietija 1939-aisiais turėjo maždaug tiek pat gyventojų, kiek Iranas turi šiandien. A.Hitleris turėjo gerai parengtą kariuomenę, bet neturėjo branduolinės bombos. Šiuo atžvilgiu Irano vadovas gali perspjauti savo pirmtaką.
Be to, M.Ahmadinejadas, kaip ir A.Hitleris, puikiai moka išaiškinti ir išnaudoti priešininkų silpnąsias vietas.
V.Putinas primena agresorių japoną
Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas yra šių laikų Benito Mussolinis - aršus socialistas, o tiksliau, fašistas. Kaip buvęs Italijos diktatorius, H.Chavezas yra despotiškas klounas, mokantis būti mielas ir žavingas, kai smaugia savo tautą. B.Mussolinio ambicijos peržengė Italijos ribas, jis nuvertė Albanijos vyriausybę, o vėliau įsiveržė į Rytų Afriką. H.Chavezas taip pat godžiai žvalgosi už savo valstybės sienų, rezga sąmokslus prieš demokratiškas Lotynų Amerikos šalis.
Šiandien tarp pasaulio galingųjų nėra asmens, panašaus į Josifą Staliną, bet į šį vaidmenį galėtų pretenduoti broliai Castro, jeigu turėtų didesnę valstybę ir daugiau žmonių, kuriuos galėtų represuoti. Kaip J.Stalinas, Fidelis Castro yra užkietėjęs komunistas, galvojantis tik apie valdžią, o ne apie savo žmonių gerovę. Susivieniję su H.Chavezu, broliai Castro galėtų nuversti valdžią kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse, nes turi pagrindo manyti, kad nauja JAV administracija nekelia jiems grėsmės.
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas yra iš to paties molio, kaip buvęs Japonijos premjeras Hideki Tojo, kuris laikėsi fašistinio modelio ir stengėsi kontroliuoti verslą, o ne valdyti turtus, kaip darytų tipinis socialistas.
H.Tojo įsiveržė į kaimynų teritorijas, tikėdamasis, kad pasaulio galingieji nesikiš, nes yra pasinėrę į savo problemas. V.Putinas panašiai pasielgė su Gruzija ir galbūt rezga panašų scenarijų Ukrainai.
Istorijos klaidos kartojamos kasdien
Labiausiai baugina tai, kad JAV prezidentas Barackas Obama yra panašus į buvusį Didžiosios Britanijos premjerą Neville‘į Chamberlainą, kurio vardas simbolizuoja nuolaidžiavimo politikos nesėkmes.
Dvejodamas dėl Afganistano, nesiryždamas imtis griežtų priemonių prieš Iraną ir sulaužydamas žodį plėsti priešraketinę gynybą Rytų Europoje, B.Obama demonstruoja, kad yra toks pat minkštas ir naivus, koks buvo N.Chamberlainas.
Pasaulis buvo saugesnis, kai jam vadovavo Ronaldas Reaganas ir Margaret Thatcher, nes tironai jų bijojo. Būtent šių ryškių asmenybių dėka Šaltasis karas baigėsi neiššovus beveik nė vieno šūvio, daugybė diktatorių prarado valdžią arba tyliai pasislėpė savo kampuose, o pasaulis įkvėpė didelį laisvės gurkšnį.
Deja, R.Reaganas mirė, M.Thatcher paliko pasaulio politikos areną, o praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio politinės ir ekonominės klaidos kartojamos kasdien, tarsi visi būtų pamiršę istoriją.
„Ar M.Ahmadinejadas, H.Chavezas, V.Putinas ir Kim Jong-ilas nors kažkiek bijo B.Obamos, Didžiosios Britanijos premjero Gordono Browno, Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel? Ar B.Obama ir jo partneriai Europoje suvokia, kokias klaidas daro ir kokių jos turės pasekmių?“ - retoriškai klausia R.Rahnas.
Naujausi komentarai