- Miglė Giri, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kadaise glaudžius Maskvos ir Helsinkio ryšius nukirto nauja geležinė uždanga, labai pakeitusi ir suomio Ari Joroneno (Ario Joroneno) gyvenimą ūkyje šalies rytuose.
„Dėl naujos pasienio tvoros buvo iškirsti medžiai“, – sako jis, apžvelgdamas su Rusija besiribojančiame Imatros mieste esančias savo valdas.
Suomija, kur sekmadienį vyks parlamento rinkimai, lapkritį pristatė planus savo 1 300 km ilgio sienos su Rusija 200 km atkarpoje pastatyti aukštą spygliuotą tvorą.
„Karas Ukrainoje buvo lūžio taškas. Suomiai turėjo permąstyti savo santykius su Rusija“, – sakė Helsinkio universiteto mokslininkė Johanna Vuorelma (Johana Vuorelma).
A. Joroneno sklype, esančiame už kelių šimtų metrų nuo sienos, girdisi kitoje pusėje esantis šaudymo poligonas. Šiuo metu sklypą nuo Rusijos skirta tik lengva medinė tvora, neleidžianti nuklysti gyvuliams.
Tačiau iki vasaros A. Joroneno žemėje bus pastatyta trijų metrų aukščio plieninė tvora su spygliuota viela viršuje. Visus 200 km numatyta nutiesti iki 2026-ųjų.
„Tai naudinga ateičiai. Kada nors jos tikriausiai prireiks“, – sako A. Joronenas.
Projektas yra tik dalis reikšmingo kurso keitimo, kurio Suomija ėmėsi rytinės kaimynės atžvilgiu.
Antrojo pasaulinio karo metais ši Šiaurės šalis tuometinei Sovietų Sąjungai atidavė apie 10 proc. savo teritorijos, tačiau net ir pačiame Šaltojo karo įkarštyje nepastatė sienos. Sovietai privertė Suomiją užsienio politikos ir saugumo srityse laikytis neutraliteto, vadinamo „finliandizacija“.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Suomija kariniu požiūriu liko neutrali ir dėjo daug vilčių į naujos eros su savo galinga kaimyne kūrimą.
Helsinkis tikėjosi tapti ašimi Vakarų ir Rusijos prekybai ir diplomatijai.
Tačiau praėjus daugiau nei šimtmečiui po nepriklausomybės nuo Rusijos ir trims dešimtmečiams po įstojimo į Europos Sąjungą, 5,5 mln. gyventojų turinti šalis dabar kuria naują užsienio politikos identitetą ir, žengdama paskutinius žingsnius narystės NATO link, stiprina ryšius su Vakarais.
Istorinė trauma
Ryškiausias šios naujos eros ženklas – Suomijos sprendimas nutraukti dešimtmečius vykdytą karinio neprisijungimo politiką. 2022-ųjų gegužę šalis pateikė prašymą įstoti į NATO.
Suomija, kuri nuo 1809-ųjų buvo didžioji kunigaikštystė, 1917-aisiais paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos, o jau 1939-aisiais turėjo atremti sovietų invaziją per vadinamąjį Žiemos karą.
Suomiai ir dabar tvirtai pasiryžę ginti savo šalį.
„Šis palikimas yra kelių dešimtmečių senumo, galbūt atėjęs iš Žiemos karo dvasios“, – teigia pulkininkas Vesa Laitonenas, vadovaujantis pratyboms Helsinkio karinėje saloje Santahaminoje.
Pasak J. Vuorelmos, smurtu paženklintoje bendroje su kaimyne istorijoje yra daug skaudžių išgyvenimų ir traumų.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) kadaise didžiavosi artimais ryšiais su kolega Rusijoje Vladimiru Putinu, tačiau dabar jis ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) yra vieni aršiausių Maskvos priešininkų visoje Europoje.
Anksčiau, anot J. Vuorelmos, Helsinkis siekė ypatingų santykių su Rusija ir norėjo vykdyti politiką, leidžiančią palaikyti gerus ekonominius ir politinius santykius.
Buvo manoma, kad „geri ekonominiai santykiai su Rusija atitinka Suomijos interesus, tačiau kartu įpareigoja Rusiją siekti demokratinio vystymosi“, aiškino J. Vuorelma.
Tačiau, teigė ji, supratę, kad tai neveikia, suomiai nusivylė ir pasijuto išduoti. Savaitgalį išrinktai naujajai vyriausybei teks kloti naują kelią.
Suomijos rinkėjai nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus laiko svarbiomis ateinančių rinkimų temomis.
Visgi didžiausią naujosios geležinės uždangos poveikį patiria suomiai, gyvenantys tokiuose pasienio miestuose kaip Imatra, priklausomuose nuo Rusijos turizmo ir prekybos sektoriuose.
Kaip ir kiti šio regiono gyventojai, A. Joronenas reguliariai lankydavosi Rusijoje darbo reikalais ir apsipirkti, tačiau dabar jo vizitai nutrūko.
„Nebuvau ten nuo tada, kai Ukrainoje prasidėjo karas“, – sakė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Britų ekspremjeras B. Johnsonas atsistatydina iš parlamento nario pareigų3
Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) penktadienį paskelbė atsistatydinantis iš parlamento nario pareigų, kaltindamas parlamentinį tyrimą dėl „partigeito“ skandalo jį paskatinus ats...
-
Švedijos sostinėje pradeda kursuoti savaeigis elektrinis keltas2
Švedijos sostinė tapo pirmuoju pasaulyje miestu, kuris pradėjo naudoti savarankiškai plaukiantį elektrinį keltą, ketvirtadienį pranešė jį sukūrusi bendrovė. ...
-
Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad skitų auksas turi atitekti Kyjivui
Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas penktadienį nusprendė, kad neįkainojama Krymo aukso kolekcija turi būti perduota Ukrainai. ...
-
Rusijos Ortodoksų Bažnyčia: Vengrijai perduota grupė ukrainiečių karo belaisvių
Vengrijai buvo perduota grupė Ukrainos karo belaisvių, pranešė Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, tačiau Kyjivas penktadienį pareiškė, kad apie tai nebuvo informuotas. ...
-
JAV skelbia apie naują 2,1 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų paketą Ukrainai
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują 2,1 mlrd. JAV dolerių (1,95 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą. ...
-
Baltieji rūmai: Rusija kitais metais gali būti pajėgi gaminti iranietiškus dronus1
Rusija iš Irano gauna medžiagų dronų gamyklai savo teritorijoje statyti ir ši gamykla galėtų pradėti veikti jau kitų metų pradžioje, penktadienį sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis)....
-
V. Putinas: liepą Baltarusijoje bus dislokuoti Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai3
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad kitą mėnesį Maskva dislokuos dalį savo taktinių branduolinių ginklų Baltarusijoje. ...
-
G. Thunberg baigė mokyklą ir surengė paskutinį mokyklinį streiką10
Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) penktadienį sakė, kad baigia vidurinę mokyklą ir skelbia paskutinį mokyklinį streiką, tačiau neabejoja, kad ir toliau dalyvaus kassavaitiniuose protestuose. ...
-
Islandija rugpjūtį sustabdys ambasados Rusijoje veiklą
Islandija penktadienį tapo pirmąja šalimi, pranešusia, kad sustabdys savo ambasados Rusijoje darbą, ir paprašė Rusijos apriboti savo veiklą Reikjavike. ...
-
JT teismas leido Ukrainos sąjungininkėms prisijungti prie bylos dėl Rusijos invazijos
Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) penktadienį leido Ukrainos sąjungininkėms Vakaruose prisijungti prie bylos, kurią Kyjivas pernai pateikė šiam Jungtinių Tautų tribunolui, ragindamas Maskvą nutraukti invaziją. ...