- Miglė Giri, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kadaise glaudžius Maskvos ir Helsinkio ryšius nukirto nauja geležinė uždanga, labai pakeitusi ir suomio Ari Joroneno (Ario Joroneno) gyvenimą ūkyje šalies rytuose.
„Dėl naujos pasienio tvoros buvo iškirsti medžiai“, – sako jis, apžvelgdamas su Rusija besiribojančiame Imatros mieste esančias savo valdas.
Suomija, kur sekmadienį vyks parlamento rinkimai, lapkritį pristatė planus savo 1 300 km ilgio sienos su Rusija 200 km atkarpoje pastatyti aukštą spygliuotą tvorą.
„Karas Ukrainoje buvo lūžio taškas. Suomiai turėjo permąstyti savo santykius su Rusija“, – sakė Helsinkio universiteto mokslininkė Johanna Vuorelma (Johana Vuorelma).
A. Joroneno sklype, esančiame už kelių šimtų metrų nuo sienos, girdisi kitoje pusėje esantis šaudymo poligonas. Šiuo metu sklypą nuo Rusijos skirta tik lengva medinė tvora, neleidžianti nuklysti gyvuliams.
Tačiau iki vasaros A. Joroneno žemėje bus pastatyta trijų metrų aukščio plieninė tvora su spygliuota viela viršuje. Visus 200 km numatyta nutiesti iki 2026-ųjų.
„Tai naudinga ateičiai. Kada nors jos tikriausiai prireiks“, – sako A. Joronenas.
Projektas yra tik dalis reikšmingo kurso keitimo, kurio Suomija ėmėsi rytinės kaimynės atžvilgiu.
Antrojo pasaulinio karo metais ši Šiaurės šalis tuometinei Sovietų Sąjungai atidavė apie 10 proc. savo teritorijos, tačiau net ir pačiame Šaltojo karo įkarštyje nepastatė sienos. Sovietai privertė Suomiją užsienio politikos ir saugumo srityse laikytis neutraliteto, vadinamo „finliandizacija“.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Suomija kariniu požiūriu liko neutrali ir dėjo daug vilčių į naujos eros su savo galinga kaimyne kūrimą.
Helsinkis tikėjosi tapti ašimi Vakarų ir Rusijos prekybai ir diplomatijai.
Tačiau praėjus daugiau nei šimtmečiui po nepriklausomybės nuo Rusijos ir trims dešimtmečiams po įstojimo į Europos Sąjungą, 5,5 mln. gyventojų turinti šalis dabar kuria naują užsienio politikos identitetą ir, žengdama paskutinius žingsnius narystės NATO link, stiprina ryšius su Vakarais.
Istorinė trauma
Ryškiausias šios naujos eros ženklas – Suomijos sprendimas nutraukti dešimtmečius vykdytą karinio neprisijungimo politiką. 2022-ųjų gegužę šalis pateikė prašymą įstoti į NATO.
Suomija, kuri nuo 1809-ųjų buvo didžioji kunigaikštystė, 1917-aisiais paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos, o jau 1939-aisiais turėjo atremti sovietų invaziją per vadinamąjį Žiemos karą.
Suomiai ir dabar tvirtai pasiryžę ginti savo šalį.
„Šis palikimas yra kelių dešimtmečių senumo, galbūt atėjęs iš Žiemos karo dvasios“, – teigia pulkininkas Vesa Laitonenas, vadovaujantis pratyboms Helsinkio karinėje saloje Santahaminoje.
Pasak J. Vuorelmos, smurtu paženklintoje bendroje su kaimyne istorijoje yra daug skaudžių išgyvenimų ir traumų.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) kadaise didžiavosi artimais ryšiais su kolega Rusijoje Vladimiru Putinu, tačiau dabar jis ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) yra vieni aršiausių Maskvos priešininkų visoje Europoje.
Anksčiau, anot J. Vuorelmos, Helsinkis siekė ypatingų santykių su Rusija ir norėjo vykdyti politiką, leidžiančią palaikyti gerus ekonominius ir politinius santykius.
Buvo manoma, kad „geri ekonominiai santykiai su Rusija atitinka Suomijos interesus, tačiau kartu įpareigoja Rusiją siekti demokratinio vystymosi“, aiškino J. Vuorelma.
Tačiau, teigė ji, supratę, kad tai neveikia, suomiai nusivylė ir pasijuto išduoti. Savaitgalį išrinktai naujajai vyriausybei teks kloti naują kelią.
Suomijos rinkėjai nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus laiko svarbiomis ateinančių rinkimų temomis.
Visgi didžiausią naujosios geležinės uždangos poveikį patiria suomiai, gyvenantys tokiuose pasienio miestuose kaip Imatra, priklausomuose nuo Rusijos turizmo ir prekybos sektoriuose.
Kaip ir kiti šio regiono gyventojai, A. Joronenas reguliariai lankydavosi Rusijoje darbo reikalais ir apsipirkti, tačiau dabar jo vizitai nutrūko.
„Nebuvau ten nuo tada, kai Ukrainoje prasidėjo karas“, – sakė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Istoriniame susitikime ES dar kartą patvirtino ilgalaikę paramą Ukrainai
Europos Sąjunga dar kartą patvirtino savo ilgalaikę paramą Ukrainai pirmadienį, kai Kyjive susitiko Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai. ...
-
Irane sulaikyta žurnalistė dėl reportažo apie metro stotyje nualpusią paauglę
Teherane pirmadienį buvo sulaikyta Irano žurnalistė, kuri apsilankė ligoninėje, norėdama pranešti apie metro stotyje nualpusios paauglės būklę, pranešė dienraštis „Shargh“. ...
-
JAV Atstovų Rūmų respublikonas pateikė prašymą dėl K. McCarthy nušalinimo
Vienas iš JAV respublikonų pirmadienį pateikė prašymą dėl Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy (Kevino Makarčio) nušalinimo, sukeldamas kol kas rimčiausią susipriešinimą Respublikonų partijoje. ...
-
Derybos dėl klimato kaitos vyks Vokietijoje, jei Rytų Europa nepateiks kandidatūros
Jungtinės Tautos pirmadienį pareiškė, kad kitais metais svarbiausios derybos dėl klimato kaitos vyks Vokietijoje, jei dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Rytų Europa nepateiks kandidatūros. ...
-
JAV: Serbijos atsitraukimas nuo Kosovo sienos būtų sveikintinas2
Jungtinės Valstijos pirmadienį palankiai įvertino Serbijos pranešimą apie atsitraukimą nuo Kosovo sienos po Vašingtono perspėjimų, nors teigė negalinčios patikrinti karių judėjimo. ...
-
Naujoji TMO vadovė per pirmąją oficialią savo kelionę vyks į Afriką
Naujoji Jungtinių Tautų migracijos agentūros vadovė per savo pirmąją oficialią kelionę apsilankys Afrikoje, kad atkreiptų dėmesį į šiame žemyne vykstančios migracijos mastą. ...
-
Baltieji rūmai: V. Putinas klysta, jei mano, kad gali pergyventi Vakarų paramą Ukrainai
Baltieji rūmai pirmadienį atmetė Kremliaus teiginius, kad Vakarų nuovargis dėl pagalbos Ukrainai didės po to, kai susitarime, kuriuo siekiama išvengti JAV vyriausybės uždarymo, nebuvo numatyta skirti lėšų Kyjivui. ...
-
Ukrainos pareigūnai sukritikavo E. Muską už pasityčiojimą iš V. Zelenskio
Ukrainos pareigūnai pirmadienį piktai sureagavo į milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) socialiniame tinkle „X“ paskelbtą įrašą, kuriame pašiepiamas prezidento Volodymyro Zelenskio nuolatinis raginimas Vakarams suteikti Kyji...
-
Kyjivas: Rusija skiria didelius išteklius, kad suskaldytų Ukrainos sąjungininkus
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad Kremlius investuoja į Kyjivo sąjungininkų susiskaldymą, ir paragino juos susivienyti susidūrus su Rusijos spaudimu. ...
-
Kyjivas ragina ES paremti iniciatyvą, kad grūdų koridorius veiktų visu pajėgumu
Kyjivas pirmadienį paragino Europos Sąjungą paremti jo iniciatyvą dėl reguliaraus eksporto Juodosios jūros jūrų koridoriumi, Ukrainai ir jos kaimynėms bloko narėms nesutariant dėl grūdų gabenimo. ...