Pandemija moteris nuskriaudė labiau nei vyrus (specialiai iš Briuselio)

Prireiks laiko

Per Tarptautinę moters dieną nuo Azijos iki JAV ritosi protestų banga: Stambule uigūrų moterys protestavo prieš masinio šios musulmonų mažumos kalinimo stovyklas Kinijoje, lenkės tęsė savo kovą prieš itin griežtą abortų draudimą, aktyvios ispanų feministės siekė atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę, o kostiumuotų Briuselio praeivių žvilgsnius masino minia linksmas dainas traukusių nuotaikingų moterų.

Nuo pirmųjų sufražisčių paradų praėjo daugiau nei 100-metis. Moterys seniai iškovojo teisę balsuoti ir bent jau demokratiniame Vakarų pasaulyje priimti savarankiškus gyvenimo sprendimus. Tačiau net ir XXI, galimybių ir laisvės, amžiuje nelygybė tarp vyrų ir moterų vis dar gaji.

Neseniai paskelbtos ES metinės ataskaitos dėl lyčių lygybės išvadose sakoma, kad pandemija sustiprino esamą moterų ir vyrų nelygybę beveik visose gyvenimo srityse.

Be didesnės vaikų priežiūros naštos uždarius mokyklas ir darželius, kaip teigiama, moterys taip pat dažniau dirba mažai apmokamus darbus paslaugų sektoriuje, kurį labiausiai paveikė pandemija, todėl joms kyla didesnė nedarbo rizika.

Gali prireikti kelerių metų ar net dešimtmečių, kol pandemijos sukelta lyčių nelygybė bus įveikta.

Ataskaitos autoriai nuogąstauja, kad gali prireikti kelerių metų ar net dešimtmečių, kol pandemijos sukelta lyčių nelygybė bus įveikta.

Priešakinėse linijose

Trimis įtakingiausiomis pasaulio lyderėmis dažnai tituluojamos Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, JAV viceprezidentė Kamala Harris ir Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern, minint Tarptautinę moters dieną, kreipėsi į Europos Parlamentą (EP), kurio 60 proc. narių – vyrai. Politikės gyrė priešakinėse linijose stovinčias sveikatos priežiūros darbuotojas, kurios sudaro net 70 proc. viso pasaulio šio sektoriaus atstovų, verslininkes ir mamas, kurioms karantino metu krito neįprasta našta.

U.von der Leyen atkreipė dėmesį, kad moterų atlyginimai Europoje yra 14 proc. mažesni nei vyrų, ir tik 67 proc. moterų turi darbą, palyginti su 78 proc. vyrų. "Tai paprasčiausiai nepriimtina", – tądien sakė ji.

ES ekonominės galiūnės Vokietijos vairą rankose laikanti kanclerė Angela Merkel neslėpė nuogąstavimų, kad pandemija gali nublokšti atgalios.

Vokietijoje statistika panaši į pasaulines tendencijas: daugiau nei 75 proc. sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių asmenų yra moterys, pradedant gydytojų kabinetais ir ligoninėmis, baigiant laboratorijomis ir vaistinėmis. Nepaisant to, jos užima vos 30 proc. šių sričių vadovaujamųjų pareigų.

"Taip negali būti, kad moterys būtų tokiu svarbiu mūsų visuomenės ramsčiu, tačiau kartu nebūtų vienodai įtrauktos į svarbius politinius, ekonominius ir visuomenės sprendimus", – pridūrė ji.

Šalyje stebimi vieni didžiausių moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų ES: moterys 2019 m. uždirbo vidutiniškai 19 proc. mažiau nei vyrai – iš dalies todėl, kad daugelis vokiečių moterų dirba ne visą darbo dieną. Palyginti vyrus ir moteris, dirbančius tuos pačius darbus, atotrūkis sumažėja iki 6 proc.

Sektinas pavyzdys

Už Europos pasirengimą skaitmeniniam amžiui ir konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji EK viceprezidentė Margrethe Vestager kaip ir A.Merkel baiminasi to paties – kad dėl pandemijos ES visuomenė rizikuoja grįžti prie klasikinio vaidmenų modelio.

"Daugiau moterų yra nukentėjusios, nes neteko darbo dėl karantino, moterys turi žongliruoti daug daugiau vaidmenų, sudėti visa tai į vieną gyvenimą. Daug daugiau moterų kenčia smurtą namuose, o virš viso šito susiduriame su paradoksu, kad dauguma pirmosiose darbuotojų linijose esančių asmenų yra moterys: medicinos seselės, globos, priežiūros personalas. Bet kai žiūri į koronaviruso komitetus, koordinacinius organus daugybėje valstybių, milžiniška dauguma jų neturi lyčių pariteto arba yra valdomi vyrų – jei neklystu, šiuos organus valdo apie 80 proc. vyrų. Tai veikia moteris visose srityse, bet į jas, priimant sprendimus kaip susidoroti su šia pandemija, menkai atsižvelgiama", – dėl situacijos sunerimusioms pasaulio ir ES lyderėms antrina danų politikė.

Briuselyje Kovo 8-osios proga "Politico" organizuotame interviu apie moterišką lyderystę M.Vestager atviravo, kad penkiolika metų valdžioje esanti ir per šį laikotarpį su dviem itin sudėtingomis krizėmis Europoje – finansų ir pandemija – susidūrusi A.Merkel jai yra sektinas pavyzdys.

"Daugybe atžvilgių jos požiūris yra tikrai įkvepiantis, nes ji nėra lyderė, kuri nori eiti į priekį su vėliava. Ji yra lyderė, kuri gerai įsiklauso, įsitikina, kad ant stalo būtų pateikta tiksli statistika, faktai, skirtingas situacijų vertinimas, ir tik tada ji pati vertina situaciją, ieško pusiausvyros", – išskiria politikė.

A.Merkel žinoma kaip lyderė, kuri labai atsargiai renkasi žodžius. Viename interviu prieš dvejus metus ji sakė, kad nėra feministė. M.Vestager sako esanti. "Man tai yra svarbu, nes tai parodo, kad kovoji už lygias galimybes, ir aš manau, kad yra svarbu plėsti idėją, kas yra tas feminizmas. Neleisti bet kam okupuoti šio pavadinimo, ir būti tikram, kad vyrai, kaip ir moterys, gali prie jo prisijungti", – požiūrį dėsto ji.

Žvilgsnis atgalios

M.Vestager – ryški Danijos politikos žvaigždė. 2014 m. ji buvo už konkurenciją atsakinga eurokomisarė, o prieš tai – 2011–2014 m. – vadovavo šalies ekonomikos ir vidaus reikalų ministerijai, taip pat buvo socialliberalų partijos lyderė. Ekonomikos magistro laipsnį Kopenhagos universitete įgijusi trijų vaikų mama 1998–2001 m. užėmė švietimo ministrės postą, o 1997–1998 m. buvo Danijos finansų valdymo ir administracinių reikalų agentūros sekretoriato vadovė.

Karjeros pradžioje jai įkvėpimo teikė Madeline Albright – pirmoji JAV valstybės sekretoriaus postą užėmusi moteris. "Kai buvau labai jauna, pradedanti politikė, vyko Balkanų karas. Ji ėmėsi iniciatyvos sutelkti Europos lyderius surasti išeitį. Ji neprivalėjo to daryti, tai nebuvo jos darbas, bet ji tai padarė, nepaisant to, kad nepriklausė Europos realybei. Ji tai darė nuosekliai ir tai buvo svarbu taikai, kuri buvo rasta", – susižavėjimo M.Albright priežastis vardija M.Vestager.

Ji tiki, kad pragare yra speciali vieta, skirta moterims, kurios nepadeda viena kitai. EK atstovė sako savo profesiniame kelyje pati tiesiogiai su tuo nesusidūrusi, tačiau pastebinti tendenciją, kad, kalbant apie lyderystę, tarp moterų egzistuoja toks pats šališkumas kaip ir tarp vyrų. "Tikrai svarbu žiūrėti į save praeityje. Ir, pažvelgus atgal, tikriausiai ir aš ne visada buvau tokia paslaugi, norinti padėti, kokia galėjau būti. Todėl svarbu iš naujo nagrinėti pasaulį", – sako M.Vestager.

Vyriškoji populiacijos dalis turėtų tiesiog priimti 50 proc. ir džiaugtis, nes jei egzistuotų teisybė, žinoma, kad mes turėtume gauti 70 proc.

Moterims, kurios nori sukurti karjerą politikoje, gyvenimo kelyje atsirandančioms galimybėms derėtų sakyti "taip", įsitikinusi M.Vestager. "Galvojau apie tai praėjusią dieną, nes tai šiandien vis dar yra svarbu. Vyras paima darbo aprašymą ir sako: "Iš septynių punktų aš galiu padaryti tris, vadinasi, tai yra mano darbas, aš jame būsiu tobulas." O moterys sakys: "Ach, aš galėčiau padaryti septynis iš septynių, bet galbūt tai neskirta man", – apie tai, kad moterys dažnai linkusios save nuvertinti, kalba Danijos atstovė EK.

Tėčių vaidmuo

Šiaurės Europos politinis žemėlapis išsiskiria tuo, kad jame ribas braižo didelė dalis moterų – jos užima aukščiausius postus. Daniją, Norvegiją, Suomiją, Estiją ir Lietuvą valdo moterys premjerės. Švedija yra vienintelė šalis Europoje, kuri į Europos Parlamentą siunčia daugiau moterų nei vyrų.

M.Vestager šį fenomeną aiškina itin dideliu vyrų įsitraukimu į vaikų auginimą. "Taip atsiranda kitokia pusiausvyra namuose: nesistengti būti geresne mama nei yra mama, bet būti tėčiu visą laiką. Mes turime iš naujo interpretuoti savo gyvenimus. Mano šeimoje mes gyvenome kitokį gyvenimą nei mano namuose, bet mano namai taip pat buvo kitokie nei mano senelių namai", – dalijasi politikė.

"Yra nauji vaidmenys auginant vaikus, bet taip pat yra gera vaiko priežiūra nuo ankstyvo amžiaus ir gera profesinio gyvenimo pusiausvyra. Manau, tai suteikia daug drąsos ir noro eiti bei išbandyti save, įrodyti sau", – apie moterų galimybes jos šalyje siekti karjeros pasakoja M.Vestager.

Lygybės Sąjungos vizija

Praėjusiais metais EK pristatė naująją Europos Lyčių lygybės strategiją, kuri nurodo konkrečius žingsnius, kaip ES šalims narėms reikėtų realiai siekti lyčių lygybės. Joje didžiausias dėmesys skiriamas smurto prieš moteris stabdymui; vyrų ir moterų darbo užmokesčio suvienodinimui; profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai; lyčių klausimams, susijusiems su klimato kaita ir dirbtiniu intelektu; lyčių pusiausvyrai bendrovių valdybose.

Į strategiją įtraukta direktyva dėl lyčių kvotų biržinių bendrovių valdybose – nustatytas tikslas, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turėtų sudaryti mažiausiai 40 proc. bendrovių valdybų nevykdomųjų direktorių.

Ši direktyva pirmąkart pasiūlyta dar 2012 m., tačiau ir šiandien Taryboje ji vis dar blokuojama. M.Vestager tikina dėsianti visas pastangas, kad iki 2025-ųjų – šios EK mandato pabaigos – direktyva būtų priimta.

"Tai yra lyčių lygybės Komisija. Aš užaugau būdama stipri kvotų šalininkė, nes supratau, kad neformalios kvotos vyrams, kurios egzistavo per amžius, veikė labai puikiai – 95–98 proc. lygiu. Manau, kad vyriškoji populiacijos dalis turėtų tiesiog priimti 50 proc. ir džiaugtis, nes jei egzistuotų teisybė, žinoma, kad mes turėtume gauti 70 proc. kitam 100 metų", – juokiasi ji.

Skeptikams, kurie sako, kad kvotos ekonominėje plotmėje nebūtinai reiškia kokybę, M.Vestager primena faktą: finansinės krizės metu verslas, kuriame dominavo lyčių lygybė arba kurį valdė moterys, su krize susitvarkė geriau.

Moterys ir dirbtinis intelektas

Europos Lyčių lygybės strategijoje taip pat akcentuojamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų panaikinimas. M.Vestager spėja, kad šio pasiūlymo laukia nelengvas kelias – pasak EK narės, su lytimis susiję klausimai visada yra nelengvi, plačiai aptarinėjami ir sulaukia skirtingų reakcijų.

Ji taip pat tikina, kad EK pasiūlymų poveikio vertinimas bus rengiamas atsižvelgus į poveikį lytims, o teisingam ir visapusiškam vertinimui ypač svarbūs tikslūs ir prieinami duomenys.

"Technologijų įtaka yra didelė visose gyvenimo srityse, o dabar – labiau nei bet kada: darbas, socializacija, mankšta, apsipirkimas – viskas yra technologizuota. Ir bendruomenė, kuri mums kuria šias technologijas, yra gana vienalytė, todėl ruošiame pasiūlymą dėl dirbtinio intelekto (DI), kuriuo galėtume pasitikėti. Tai – svarbu, nes, jei duomenys yra šališki, yra rizika, kad rezultatai, kuriuos pateiks DI, taip pat bus šališki arba netgi didins šališkumą. Norint pasitikėti DI, lyčių perspektyvos yra labai svarbios", – akcentuoja M.Vestager.

Šiuo metu tik 22 proc. DI programuotojų ES yra moterys. Europos Lyčių lygybės strategija siekiama, kad kuo daugiau moterų turėtų tinkamą išsilavinimą ir būtų įgalintos prisitaikyti prie darbo rinkos iššūkių. "Situacija gerėja, bet labai labai lėtai. Tik įsivaizduokite: jei mes EP turėtume tokią pačią kompoziciją kaip ir technologijų bendruomenė, mes nekalbėtume apie nieką kitą, nes laikytume tai skandalu, kad, būdami tokie neįvairūs, jie galėtų leisti įstatymus, skirtus visiems", – sako politikė.

"Šalys narės turi išsiaiškinti, kokios programos, kokie paskatinimai padėtų daugiau moterų pasiekti kvotų kvalifikacijas. Galbūt ir technologijų sektoriui reikėtų atsiverti, pasidalyti, ko reikia, kad galėtum tapti technologijų dizaineriu, nes programavimas ir naujų paslaugų kūrimas yra visiškai kitoks, nei jis buvo prieš 30 metų, kai aš pati, kaip visiška pradedančioji, bandžiau koduoti", – skatina M.Vestager.