Britų laikraštis ragina į Ukrainą pažvelgti naujomis akimis

Ukrainoje tęsiasi kova ne tik dėl postų, bet ir dėl kelio, kurį pasirinks ši šalis. Prezidentas Viktoras Juščenka vis dar mėgina neleisti, kad galutinai žlugtų tai, ko siekta per “oranžinę revoliuciją”.

Britų laikraštis “Financial Times” tvirtina, kad demokratinė revoliucija Ukrainoje sužlugo ir ragina Vakarus į šią valstybę pažiūrėti naujomis akimis.

Neregėtas egoizmas

2004-ųjų įvykius Ukrainoje dabar sunku pavadinti revoliucija (nors jai buvo suteiktas net pavadinimas - oranžinė), nes per tą laikotarpį šalyje neįvyko jokių radikalių permainų, o per kovą įvykusius parlamento rinkimus didžiausią visuomenės paramą gavo prorusiška Viktoro Janukovičiaus vadovaujama grupuotė.

“Oranžinė koalicija”, kurios lyderiai po 2004-ųjų pergalės visuomenę piktino neregėtu egoizmu mūšyje dėl postų dalybų, subyrėjo. Ekonominio vystymosi tempai smarkiai sulėtėjo, reformos užbuksavo, konstatuoja laikraštis.

“Po kelis mėnesius užtrukusio chaoso vadovauti vyriausybei rengiasi tas pats V.Janukovičius, dėl kurio rinkiminių machinacijų šimtai tūkstančių ukrainiečių išėjo į gatves, kad paremtų savo dievaitį V.Juščenką, kuris, kaip prognozuojama, prezidento posto greitai gali netekti”, - rašo “Financial Times”. Todėl į Ukrainoje susidariusią situaciją reikia pažvelgti naujomis akimis, teigia laikraštis.

Klaidinga pozicija

Pastaruosius įvykius Ukrainoje Vakarų žiniasklaida ignoruoja, nurodo “Financial Times”, pažymėdamas, jog tokia pozicija - klaidinga. Nereaguodami į tai, kas vyksta antroje pagal didumą slavų šalyje, Vakarai praranda galimybę išsamiai išanalizuoti nepasisekusią strategiją buvusių sovietinių respublikų atžvilgiu.

Tai padaryti būtina, nes tai, kas pastaruoju metu vyksta Ukrainoje, paneigia vieną svarbų postulatą, kuriuo iki šiol buvo grindžiama Vakarų strategija. Kitaip sakant, procesai, kuriuos Vakarai skatino Centrinėje Europoje ir Baltijos šalyse ir kurie baigėsi sėkmingai, negali be atitinkamo pakoregavimo būti perkelti į buvusias sovietines respublikas, nes jose dominuoja visai kitos visuomeninės, ekonominės ir nacionalinės nuostatos, o ryšiai su Rusija ten daug tvirtesni, pažymi “Financial Times”.

“Oranžinės revoliucijos” žlugimas - didelė nelaimė Ukrainai, bet Vakarai vis dėlto turėtų siekti, kad ši šalis žengtų pirmyn, rašo laikraštis. Tačiau, kita vertus, pastarieji įvykiai Ukrainoje išgelbėjo ją pačią ir Vakarus nuo didelio pavojaus - nuo grėsmės, kad NATO paskubomis ją priims į savo gretas, už ką agitavo kai kurie politikai, pirmiausiai Jungtinėse Valstijose. Šiandien ši strategija žlugo, todėl būtina jai parengti alternatyvą, tvirtina laikraštis.

Paskubomis plečiant NATO būtų iškilę trys pavojai, nurodo “Financial Times” ir tęsia mintį: “Pirma, Rusija būtų suradusi kažkokį atkirtį; antra, tam būtų pasipriešinę daug ukrainiečių, gyvenančių šalies rytuose; trečia, netgi priėmus Ukrainą į NATO, jos narystė Europos Sąjungoje būtų neįmanoma, todėl ši slavų šalis nebūtų tapusi visateise Vakarų dalimi”.

Dvi stovyklos

Net ir žlugus “oranžinei revoliucijai”, Ukrainoje išliko dvi stovyklos. Vienos akys nukreiptos į Rytus, kitos - į Vakarus.

“Vakarai ir Rusija turi susitarti, kad nekurstys priešpriešos nė su viena stovykla, nes priešingu atveju kils neramumų ir regionų destabilizavimo grėsmė. Rusija turėtų nesikišti į Ukrainos demokratinius procesus. Savo ruožtu Vakarai atsisakytų mėginimų įtraukti Ukrainą į kokius nors antirusiškus aljansus. Nė viena, nė kita pusė neturėtų pretenduoti į išskirtinę ekonominę įtaką.

Jei Vakarai elgsis apdairiai, Ukraina gali tapti laisva, nepriklausoma, atvira investicijoms, valstybe, ekonomiškai susijusia tiek su Vakarais, tiek su Rusija. Atsižvelgiant į Ukrainos istorijos vingius, tokia perspektyva gali būti patraukli”, - baigia savo straipsnį “Financial Times”.